Mano vienintelis draugas – kompiuteris
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
va taip ir yra, kad siuo metu labai man sunku,skaudu, o net neturiu su kuo galeciau apie tai pasikalbeti..nera ne tik kad kas pas mane atvyktu pabuti su manimi,bet nera net kam parasyti sms,kad bent pora paguodzianciu zodziu gauciau per sms..
Rašyk man nori, duosiu numerį?
Kaip laikaisi,anonime?
King’s Lynn
maze is kokio jus miesto?
blyn, net cia slepdamasi po anonimu, negaliu issipasakoti.. tiek buvau prirasiusi kas tarp manes ir vaiko tevo yra, bet negaliu tiesiog parasyti…
nuejau miegot, o uzmigt negaliu..tiek minciu sukasi galvoj, tiek svajoniu..na gal tas ir nelabai trukdytu miegot, bet tie skrandzio ir galvos skausmai..ka ten begulesi atsimerkus, isijungiau vel kompa gal kas nemiegos, gal pas kanors dabar tik ankstyvas vakaras
O tai,kas atsitiko,tarp vaiko tevo ir jusu?
myliu savo vaikuti laabai, mano vienitelis dziaugsmelis.. bet negaliu as vaikui issipassakoti kaip jauciuosi, negaliu net verkti prie jo.. nenoriu kad matytu jog mamytej skauda.nes puikiai viska supranta. nes kkai buvau po operacijos, labai suskaudo kad net iki asaru,negalejau susilaikyti,tai mano dziaugsmelis atejo pas mane,atsigule salia,gloste.. siaip tai nesu plepute, stengiuosi savo problemas pasilaikyti sau, neapsunkinti kitu, bet kartais taip norisi pasikalbeti, aisku ne tik apie mane,bet kad ir kitas zmogus atsirastu,kuris pasitiketu manimi..
net neturiu zmogaus kurio galeciau paprasyti cigariuko.. pati neturiu siuo metu, bandau vis mazinti,o dabar taip noretusi.. o i miesta baisu keliauti, nes kai gime vaikiukas, tai isvis labai bijau kad kasnors man nutiktu..neberizikuoju taip kaip anksciau..
Taip, vaikas tavo ramstis. Žinau, kad sunkus, bet tu stipri ir svarbiausia – tu nesi viena
Laikykis, mergyt, viskas bus gerai, turi kas tave palaiko, juk minejai , kad turi vaikuti, jis tavo didziausias ramstis, apkabink ji ir pajusi, toki jausma , kuris tik skatins neliudeti 🙂 ir ziureti i prieki:-)
ateik
va kaip miela, kad zmones tik kelius sakinius paskaite kad man blogai, jau drasiai raso kad rasyk ma, pabendrausime..is karto atsiprasau jei klaidu pridarysiu,ar nerisliai parasysiu, tiesiog dabar tyliai verkiu,galva plysta, per asaras nieko nematau..na suprantat tokia situacija.
tai va, apie mane kazkiek, dabar gyvenu ne lietuvoje, anglijoje. amzius 22 metukai. kodel verkiu ir netgi rasau i si foruma? susipykau su draugu, nes supratau kad net nemylejo manes, o mes netgi turim vaika.o ir labai skaudu kai supranti kad tokiomis situacijomis neturi kam parasyti,paskambinti,pas ka nulekti kad apkabintu ir tiesiog duotu savo peti issiverkti…
Būtų gerai, kad autorė bent kažką apie save pasakytų, tada galėtume ir pabendrauti, ir padėti
Galime bendrauti, jai is to pacio miesto, galim ir susitikti. Paskutiniu metu ir man norisi draugijos.
Taip, mes visos pasirengusios padėti
Galite taip pat kreiptis ir į mane. Išklausysiu, patarsiu ir kuo galėsiu padėsiu. Laikykitės ir nepasiduokite emocijoms!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
