(anonimas) (archyvas)
labai labai ačiū už pastangas
esu dabar didžioj nevilty nes nežinau ką daryt.. vakar šnekėjom su juo, sako jis man.. o kodėl mes negalime likti draugais.. aš nutylėjau priežastį.. tiesiog sakiau, jog negalime ir tiek… aš negalėčiau taip kankint savęs būnant šalia ir žinant, jog jis tik draugas ir kad bučiuoja kažkokią kitą… ir vis suku tą savo šviesią galvą kaip čia gražiau sužaidus… galbūt paskambinti jam..? galbūt pakviesti susitikti šiandien..? bet kitą vertus… vėl jis jausis padėties šeimininku… o rankos vis kyla ir kyla…ahhh kaip sunku…
