Baigsiu mokykla – manes cia neliks!

Ir ne del to, kad cia kazkuo labai blogai, tiesiog cia baigus universiteta daznai nera ka veikt, jei is vis su tokiom salygom i ji istot eis. Ir apskritai norisi pamatyt kitoki gyvenima dideliame mieste, kur kitaip ziurima i mokslus, jaunus specialistus ir t.t

Kas be ko, gyvenimas uzsienyje geresnis, tiek prekiu ivairove, tiek kainomis ar apskritai viskuo.

Laukiu kada baigsiu 12ika ir išvažiuosiu iš čia kuo greičiau

o as tai nelaiminga lietuvoj!

Praktiskai cia LT is mano giminiu liko tik keletas, visi uzsienyje, taip pat draugai isvazinejo, irgi liko tik keletas, cia LT nematau geru perspektyvu, kokias turi gyvenantys uzsienyje…todel tikrai leksiu ir as

draugai is svedijos jau atsisake net LT pilietybes, ir yra laimingi ten

man Lietuvoje gerai, nekenciu tu zmoniu kurie tik kalba bedavoja kaip blogai,bet visai nieko nedaro!

as cia jauciuosi labai laiminga ir viskuo patenkinta. Ir tikrai nezadu niekuomet gyventi uzsienyje.

O man buvo visiskai atvirksciai. Siemet baigiau mokykla, ir visada sakiau, kad i uzsieni isvaziuosiu tik jei labai reikes ir tik po daugelio metu. O isejo taip, kad po isleistuviu praejus mazdaug savaitei, mes su sese sumanem isvaziuoti i UK. Tiagi padirbejus menesi reikejo grizti i studijas (mokausi neakivaizdziai), meciau darba kuris is pradziu visiskai nepatiko, o iseinant is darbo net gaila buvo ji palikti, man patinkanti miesta, zmones ir net simpatija. Zinojau, kad jei liksiu dirbti tai arba mokslus mesiu, arba darba.. Pasirinkau mokslus, nes maniau tai yra svarbiausia.. Ir dabar gailiuosi padariusi toki pasirinkima. Mokslus dabar zadu mesti, o ir to darbo jau UK nera. Ir likau as prie suskilusios geldos.. Labai gailiuosi, kad cia grizau, nes kaip rase viena nare, vos atvaziavus cia buvo labai mazai like iki depresijos, cia toks ziausrus liunas buvo, palyginus su UK.

Gyvenu Anglijoj jau daugiau nei du metai, į Lietuvą grįžtu labai retai, maždaug kas pusmetį. draugų Lietuvoj liko labai mažai, visi atitolo, nebėra nei bendrų interesų, nei pomėgių, nei temų.

Pasidariau arbatos su pienu, tai prasidėjo klyksmai, kad aš tėvynės išdavikė ir primetu britę.

Jeigu pasakau, kad kas nors Anglijoj yra geriau, nei Lietuvoj – vėl purvų drabstymas ant manęs. Ypač juokinga buvo tai girdėti iš draugės, kuri net Lenkijoj nebuvus, nekalbu apie kitas užsienio šalis, ir man įrodinėja, kad Lietuvoj geriausia ir čia aš pati kalta, kad man Lietuvoj blogai, nes esu negatyvus žmogus.

Nežinau, diskutuot galima daug, bet niekada nesigailėjau išvažiavus. Pabuvau porą mėnesių Lietuvoj ir depresija prasidėjo.

Sie metai paskutinieji mano studiju metai, vis su nerimu galvoju apie tai kas bus po to… pagal specialybe dirbant siuo metu vilniuje uzdirbsiu maksimum 1200lt ir ka as uz siuos pinigelius galesiu tureti? o gi NIEKO. Neturiu turtingu tevu, kurie padetu isigyti buta, masina ar bent kazka. Turesiu to siekti pati, o kazin kaip kai vien nuoma vilniuje su mokesciais kainuoja apie 800-1000lt? kai susimastai taip ir suvoki,kad jau geriau neaukoti nei savo nervu, nei laiko per kuri galeciau jaustis pilnaverciu zmogumi uzsienyje

Kaip cia pasakius… gerai nera viskas su Lietuva butu neblogai, jei butu darbo… o su uzsieniu viskas butu gerai, jei ten nepasiilgciau Lietuvos (nemyliu uzsienio ir niekur nevaziuociau, jei LT egzistensijai bent uztektu pinigu). Uzburtas vazinejimo ratas.

Priklauso nuo požiūrio. Iki šių metų, 12kl, maniau kad tikrai tikrai tikrai išvažiuosiu, nenorėjau, nepatiko, nemačiau jokių perspektyvų. O dabar – lieku ir stoju į universtetą, esantį Lietuvoje. Žiūrint kaip pasuksi situaciją, prastai gyvenančių yra visur, tiesiog reikia pašiam susidelioti + ir -.

Va, pritariu, kad as irgi nematau prasmes ( aisku, niekada nesakyk niekada) bet kol turiu bent kazkoki darba, liksiu. Nes isvykus, kaip kiti, ekspromtu, ieskot geresnio gyvenimo ir jo ten neradus netycia, tikrai nesusirasiu tokio darbo, reiskia bus dar blogiau.

O man Lietuvoj gerai!

Kaip ziuresi – taip matysi.