O man buvo visiskai atvirksciai. Siemet baigiau mokykla, ir visada sakiau, kad i uzsieni isvaziuosiu tik jei labai reikes ir tik po daugelio metu. O isejo taip, kad po isleistuviu praejus mazdaug savaitei, mes su sese sumanem isvaziuoti i UK. Tiagi padirbejus menesi reikejo grizti i studijas (mokausi neakivaizdziai), meciau darba kuris is pradziu visiskai nepatiko, o iseinant is darbo net gaila buvo ji palikti, man patinkanti miesta, zmones ir net simpatija. Zinojau, kad jei liksiu dirbti tai arba mokslus mesiu, arba darba.. Pasirinkau mokslus, nes maniau tai yra svarbiausia.. Ir dabar gailiuosi padariusi toki pasirinkima. Mokslus dabar zadu mesti, o ir to darbo jau UK nera. Ir likau as prie suskilusios geldos.. Labai gailiuosi, kad cia grizau, nes kaip rase viena nare, vos atvaziavus cia buvo labai mazai like iki depresijos, cia toks ziausrus liunas buvo, palyginus su UK.
