As tai cia zinok kalbu is savo patirties viska. Pries pusantru metu issiskyriau su vaikinu del tokios pat situacijos. Buvom draugave 3 metus su virs. Pajauciau, kad jau viskas, nebegaliu, riek kazko kito ir pan. Viska nutraukiau. Poto karts nuo karto susirasydavom, bet taip siaip , kaip draugai, su gimtadieniu pasveikindavom ir viskas. Zinau kad jis kentejo labai labai. Bet buvau kategoriska tuo klausimu, sakydavau : is senu kiausiniu skanios kiausinienes neiskepsi. Tuo metu kai buvau laisva sutikau pora vaikinu, uzsienieciu irgi, kur ale su jais tikrai turetu ir aistra atsirast ir bla bla, bet rimciau negu buckis niekas neperaugo., NES man sunku prisileisti, buvau su vaikinu ilgai, pazinojau ji, jis mane, todel bijojau gal nusivilti, na zodiu neiko rimto nepradejau. Ir kulminacija yra ta, kad neseniai pati pradejau rasyt savo ex, na pradzioj kaip sekasi, kas naujo ir t.t veliau susitikome ir dabar kaaaa, noriu but su juo, laukiu kol atvaziuos, laukkiu skambuvcio ar sms, kaip sakoma pati medzioju. Nors dabar abu bijome skubeti ir santykiu neireminome. Tiesiog buna kartu , nes gera. Niekas net nezino, kad mes vel bendraujame. Toliau ziuresim, kaip iseis, bet dabar yra labai gerai. Man atrodo mano situacija yra tokia pat kaip tavo dabartine, tik tu esi tokioj vietoj, kaip as buvau pries 2 metus ( ir amzius atitinka) . Zodziu sekmes tau apsispresti. Bet padariu, daryk kazka, o ne vien kalbet. Bus abiem geriau. Maziau abu kankinsites. Sekkkmesss!!!
