Ats:Stoviu nezinomybes kryzkelej..

Na jeigu visiskai nieko nebejausciau savo suzadetiniui, tai tikriausiai net nesvarstyciau pasilikt su juo..tiesiog iseiciau. Bet kadangi dabar esu baisiai sumisus..nebezinau ka jauciu ir nezinau ar isvis siuo metu noriu ka nors jaust.. slepiuosi namie po kauke..kuri sako, kad viskas gerai is isores..o viduj kovoju pati su savim. Blogiausia, kad neturiu su kuo cia artimiau pasikalbet..na gyvena sesuo cia su seima..esam gana artimos..bet tikrai negaliu su ja apie tai pasikalbet..likciau tikrai nesuprasta.. jauciu, kad nebedaug truksta man iki depresijos… apgaudineju save, suzadetini ir naujaja simpatija… kaip kokiam seriale..tik man nepatinka jame vaidinti…