O man dar senais laikais šita gėda buvo nutikusi – susipažinau su labai fainu vaikinu, susižavėjimo pilna, skrajoju. Nuėjom gal į antrą ar trečią pasimatymą. Kavinėj sedėjom, aš užsisakiau (gal žinot bernelių užeigoj būdavo) mano mėgstamiausią aguoninį pyragaitį ir colos. Na ir kalbu kalbu kažką, pasakoju ir vidury žodžio nusiriaugėjau riebiai (būna kartais, netyčia ) gėda kaip buvo. Grįžtu po visko namo nusivylusi, kad mano simpatija net nepabučiavo, pažiūrėjau į veidrodį, ogi tarpdančiai pilni aguonų ačiū dievui, nepabėgo mano jaunikis tada, draugavom dar metus
tik temos neištrinkit, kai prikaupsit istorijų, labai čia nuotaiką pasikelt galima
