Ne viena istorija yra, kad kunigas įsimyli moterį/moteris įsimyli kunigą ir ką čia bepridursi.. visi mes mes žmonės Dievas juk už meilę, už gėrį.. o meilė yra šeima – vertybė.. Jei jūs pamilsit vienas kitą, manau, kad nebus čia nuodėmė. Blogiau būtų apsimest kuo nesi, slapta su moterim draugaut, jos nevedus ir t.t., bet toliau būt kunigu.. O būna taip ir nemažai. Kažkaip moterėlės vaikus augina, kunigai lanko.. ir t.t.
Manau, kad viską parodys ateitis, neišsižadėkit savo jausmų, tiesiog žiūrėkit, kaip viskas klostysis ir kaip elgsis Jis
P.S. Nelabai į temą, bet čia visai neseniai kalbėjom su saviškiu apie tai kas būtų jei jis būtų kunigu tapęs (jo amžiną atilsį senelytė vis taip sakydavo va bus kunigėlis anūkas)… Ir jei būtų taip pat mane sutikęs, kai man sunku buvo, išklausęs mano istorijų, būtų prasidėjęs bendravimas, trauka dvasinė, po to ir kitokia ir viskas būtų kaip dabar yra tarp mūsų… Jis pasakė, kad ko gero atsisakytų kunigystės. aišku čia tik kalbos, bet manau, kad jei žmonės pajunta kažkokį ryšį artumo dvasinio, ne tik iš pirmo žavesio, tai nereikia to jausmo išsižadėt.. nes galit gailėtis visą gyvenimą likusį..
