Nemanau, kad yra kažkoks stebuklingas būdas imti ir pasikeisti. Be to, nemanau, kad mes, tavęs nepažįstantys žmonės, tau labai galim padėti. Tu pati save pažįsti geriausiai, todėl tik tu sau ir gali padėt. Svarbu, žinoma, yra tai, jog pati supranti kur yra problema; pati save nuteiki neigiama linkme, kas tave ir tempia žemyn. Turi išmokti perlipti per save. Nors ir jautiesi nejaukiai, tarkim, pasimatymuose, stenkis kalbėt, nebijok kito žmogaus nuomonės. Na, nepatiksi jam, ir kas iš to? Rasi kitą žmogų, kuriam patiksi tokia, kokia esi. Visuomet bandyk galvoti optimistiškai. Jei pastebi, kad blogos mintys vėl lenda į galvą, sustok, nusiramink ir stenkis galvoti vien apie savo teigiamas savybes, kurios tau gali suteikti jėgų. Viskas priklauso nuo mąstymo ir požiūrio į save.
Ir aš tokia buvau kaip tu, beveik žodis į žodį,o dabar, galima sakyt, visiškai kitoks žmogus. Pagerėjo ne tik studijos ar bendravimas su grupiokais, bet ir santykiai su tėvais, o ir gyvenimas, kuris ankščiau atrodė vien pilkas, atrodo nebe toks neteisingas.
