Šio filmo nemačiau, tačiau tame trust filme tėvai pavaizduoti kaip besidomintys ir rūpinantys savo vaikais, manau, tame ir buvo vienas akcentų, kad mergaitė nebuvo kažkokia asociali ar pan, o buvo iš mylimos ir gražios šeimos, bet… Todėl, manau, kad nereikia vaikams sudaryti itin griežto kontrolės mechanizmo, nes po to jie patys nebeatskiria kas blogai ar gerai, o galiausiai dar ir tėvams būna prisimelavę, kad šie net nebežino kaip vaikas gyvena… Sunkesnis, bet efektyvesnis kelias skiepyti vaiko vertybes, pasitikijėmą tėvais, kad ir kas nutiktų jis žinotų, kad gali ateiti ir paklausti patarimo. Aišku, tam reikia nuolat domėtis kuo vaikas gyvena, kalbėtis, priimti tą vaiką koks jis yra ir ugdyti. Juk ir tame trust filme, jei mergaitė būtų pasakiusi laiku, pabaiga galėjo būti kitokia, nors tėvai domėjosi ir klausė su kuo ji susirašinėja ir pan, tačiau viduje ji išgyveno kažkokius perversmo laikotarpius, brendimo stadiją, kurios tėveliai nepastebėjo, o būtent tie poreikiai ir išaukė polinki rizikuoti… Tai tiek tos mano nuomonės
