Bet kaip sunku stengtis jį pamiršti. Nežinau jokio veiksmingo būdo tai padaryti. Atrodo stengiesi nerašyti, nežiūrėti jo profilio skypej ar fb, žiūrėti kada prisijungęs ir laukti gal pirmas parašys.. Bet ištempus maksimum pora dienų vėl tas pats.
O tiek visko buvo žadėta, atrodo net ateitis kartu planuota.. Viskas atrode idealu kaip pasakoje. Bet pati jaučiu,kad gadinuosi gyvenimą nepastebėdama dėl jo kitų vaikinų,kurie rodo man dėmesį.
Vaikinas sako,kad ale mane myli, bet pats sau tą bijo pripažinti. Būna dienų,kai matau iš jo veiksmų didžiulę šilumą ir meilę, bet būna dienų,kai atrodo jog jis tyčiojasi iš manęs ir mano jausmų.
Gal man jis toks brangus, nes jis man absoličiai visomis prasmėmis pirmas. Prieš jį su kitais vaikinais viskas buvo tik vaikiškai.
Evelina, gal ne taip išsireiškiau… Nėra taip,kad nebendrauju su kitais vaikinais, aš su jais bendrauju tik kaip su draugais, bet yra tokių,kuriuos (galbūt) sužavi bendravimas ir pradeda rodyti perdeta demesį.
