Mano situacija buvo panaši, bet galbūt pas jus kitaip nežinau. Na žodžiu mes buvom draugai, bet aš į jį pradėjau rimčiau žiūrėt, kadangi jis labai mėgsta juokaut dažnai užmetinėdavo tokius dalykus kaip tau, jis ko gero juokdavosi atsisėdęs, o aš lydydavausi skaitydama tas pačias žinutes po kelis kartus. Kai mane galutinai toks bendravimas užkniso paklausiau jo kaip iš tikrųjų yra, pasakiau, kad užkniso tie juokeliai, bet jis liko nieko nesupratęs lyg čia nieko net nebuvo, kas tau darosi, susipykom ir nebendravom. Paskui viskas praėjo ir vėl pradėjom bendraut, dabar normaliai bendraujam, nežiūriu į jį kaip į vaikiną, nes tai buvo tik mano pačios pastatyta smėlio pilis ir dabar nesuprantu kaip tokia durna galiojau būt ir žiūrėt į viską rimtai. Mano nuomone ignoruok jį, bet ne taip akivaizdžiai, jog nesuprastų, kad tau kažkas yra. Tiesiog nerašyk pirma, neatrašyk pora kartų, arba jei atrašysi nesileisk su juo į tuos juokelis, nes paskui per tokius juokelis susiglumini ir negali suprast rimtai čia viskas ar ne. Kai susitiksi ir klaus ko nebendrauji ar taip parašys sakyk, kad viskas gerai, nieko nėra, tiesiog sunki savaitė, niekur nespėji, daug reikalų, nepyk(pasitelk fantaziją ir sugalvok kokių reikalų turi) tada jis arba pradės lįst tau į akis arba nė nepasiges arba gal bent kiek paaiškės situacija. Tikiuosi bent kiek padėjau, bet gal būt tai neišeitis, sakyčiau pati turėtum nuspręst kaip elgtis, bet bent man pačiai beveik niekada nepavyksta savo jėgom nuspręst kaip suktis iš padėties. Sėkmės
