Ko gyvenime labiausiai gailitės?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Įdomu pasidarė, dėl kokio poelgio savo gyvenime labiausiai gailitės?
Hm… Įdomu.. Gailiuos ,kad mažai bendrauju su tėčiu…Nors gyvenam tame pačiame mieste,bendrauti mums sunku…Kodėl ? Nžn… :/ Gailiuos,kad pykdavaus su mama,rėkdavau :/// Omg ,kaip gailiuos…
Gailiuos ,kaip buvau mažytė ,nepasilikdava su baba kaime būti,mat bijodavau be mamos…O dabar močiutės nebeturiu…O taip norėčiau apkabinti ją….
Kad gal nieko. Visada sakau, kad geriau jau pasielgti kvailai tą akimirką, bet svarbiausia, kad taip pasielgti nori. Dėl nieko nesinori gailėtis…
Bet turbūt visgi gaila praėjusių metų, kad galėjau pasistengti mokytis, o bimbinėjau ir tinginiavau. Na, gal atsigriebsiu kitąmet ir nereikės gailėtis.
labiausiai gailiuosi, kad meciau muzikos mokykla.
O aš gailiuosi, kad neatsisveikinau su draugu, kai jis išvyko iš LT. Žinojau, kad išvažiuoja, bet buvo užvaldę principai ir neišlydėjau.. Ir dabar vis save gražiu..
Aš galiuosi, kad kartais labai pykstuosi su mama ir ją skaudinu.
tomcika, šito turbūt gailimės kiekviena
gailiuosi kad nesimokiau tiek tiek galejau ir kad del to nukentejo egzaminu rezultatai
o man neuztektu cia vietojs tikriauisia issisakyti ;D
bet as saves negrauziu tiesiog, pagalvoju pasigailiu bet ne gyvenu su tom mintim…
didziausias mano gailestis atitenka laikui kuris toks nesuvaldomai greitas..l)
gailiuosi , kad daug kartų gyvenime neperlipau per save ir dėl to praradau daug galimybių
Gailiuos,kad gimiau.Neįsivaizduoju,kaip galima gimdyt vaiką tam,kad paskui visą gyvenimą nervus ėst.Kokia “mama” puikiai žino,kas labiausiai nervina jos vaiką,ir specialiai taip daro,kad tik išvest iš kantrybės?Pati esu jau mama,nu ir niekaip nedaeina man…Ai,nekreipkit dėmesio,tiesiog eilinį kartą sunervino
Gailiuosi,kad mokslai liko nebaigti,bet tuo metu tokios sąlygos susiklostė,nebuvo litų,iš barako išmetė už skolas,skolintis tokiom sumom nebuvo iš ko,dirbt nebuvo galimybės,nes paskaitos tai ryte,tai po pietų,akademinių nedavė,tai spjoviau ir išvažiavau namo..
O kas liečia vyrus ir šiaip asmeninį gyvenimą-gailiuosi,kad per ilgai buvau su žmogum,kuris to nevertas,na,auga dukrytė,be jo nebūčiau turėjus jos,bet faktas tas,kad reikėjo nešt skudurus vos pastojus,o ne dar vestuves kelt vaikui paaugus.Nors velnias žino,visą gyvenimą būt -čiūte,ir dar tokia bjauria pavarde kad gėda rašyt,kas prieš brūkšnelį
Gyvenime žinokit padariau vieną išvadą-net klaidos išeina kada nors į gera,kažką duoda,ne be reikalo sako “iš klaidų mokaisi”.Prideda gyvenimo supratimo ir išmintiesDabar mąstau visai kitaip,nei prieš 10metų
Gailiuosi dėl savo profesijos pasirinkimo, reikėjo daugiau proto besirenkant įjungt, o ne emocijų
Ai o aš nič nieko nesigailiu Jei kas buvo, reiškia taip ir reikėjo…
gailiuosi del vasaros, kuria praleidziu beprasmiskai
Daug ko gailiuos, bet labiausiai, kad prisidariau randu dideliu ant ranku ir koju, maza, kvaila buvau tada.. o dabar ziauriai atkreipia demesi visi i juos..
Dar gailiuosi, kad dažnai sakiau “NE”, Nors labai norėjau sakyti “TAIP”. Nemažai, manau, dėl to praradau.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
