d. Priimdami sprendimus teisėjai turi būti nepriklausomi ir turėti galimybę veikti be apribojimų, neteisėtos įtakos, paskatų, spaudimo, tiesioginių ar netiesioginių grasinimų iš bet kurio visuomenės
sluoksnio pusės arba dėl bet kurių priežasčių. Įstatymai turėtų numatyti sankcijas prieš asmenis, siekiančius bet kuriuo šių būdų daryti įtaką teisėjams. Teisėjai turi turėti nevaržomą laisvę nagrinėti
bylas nešališkai, remiantis savo sąžine ir savo faktų interpretavimu bei vadovaujantis vyraujančiomis teises normomis. Teisėjai neprivalo niekam, išskyrus teisminę valdžią, atsiskaityti
dėl savo bylų esmės.
e. Bylų paskirstymui negali daryti įtakos kurios nors bylos šalies arba kurio nors asmens,
suinteresuoto bylos baigtimi, norai. Toks paskirstymas galėtų vykti, pavyzdžiui, traukiant burtus
arba taikant mechanišką skirstymą pagal abėcėlę arba kokią nors panašią sistemą.
f. Byla negali būti paimta iš konkretaus teisėjo be svarbios priežasties, pavyzdžiui, rimtos ligos
arba interesų konflikto. Bet kurios priežastys ir tokio atėmimo procedūros turi būti numatytos
įstatyme, ir jiems negali turėti įtakos jokie vyriausybės ar administracijos interesai. Sprendimą dėl
bylos paėmimo iš teisėjo turi priimti institucija, turinti tokią pat teisminę nepriklausomybę kaip
teisėjai.
3. Teisėjai, ar jie būtų paskirti ar išrinkti, turi turėti garantiją, kad jie užims tas pareigas iki privalomo pensijinio amžiaus arba jų įgaliojimų pabaigos.
II principas – Teisėjų autoritetas
1. Visi asmenys, susiję su byla, įskaitant valstybės institucijas ar jų atstovus, privalo paklusti teisėjo
nurodymams.
2. Teisėjai turi turėti pakankamus įgaliojimus ir galimybę jais naudotis, kad galėtų vykdyti savo
pareigas ir palaikyti savo autoritetą bei teismo orumą.
III principas – Tinkamos darbo sąlygos
1. Teisėjams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos, leidžiančios jiems efektyviai dirbti, o ypač:
a. priimant pakankamą kiekį teisėjų ir užtikrinant atitinkamą jų rengimą, pavyzdžiui, praktinį
mokymą teismuose ir, kur tai įmanoma, kitose valdžios įstaigose ir institucijose prieš paskyrimą ir
jų darbo metu. Toks mokymas teisėjams turi būti nemokamas ir ypatingai liesti naujausius
įstatymus ir precedentinę teisę. Kur tinkama, rengimo sudedamąja dalimi turi būti mokomosios
išvykos į Europos ir užsienio valdžios institucijas ir teismus;
b. užtikrinant, kad teisėjų statusas ir atlyginimas atitiktų jų profesijos orumą ir atsakomybės mastą;
c. nustatant aiškią karjeros struktūrą, kad būtų galima priimti ir išlaikyti gabius teisėjus;
d.. aprūpinant reikiamu pagalbiniu personalu bei įranga, ypač ofiso automatizavimo ir duomenų
apdorojimo priemonėmis, kad teisėjams būtų užtikrinta galimybė dirbti efektyviai ir bereikalingai
negaištant laiko.
