Keistas j.a.u.s.m.a.s. per 24 metus..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labukas, noriu tik pasipasakoti, o galbut ir kazkam taip buvo, kaip issirutuliojo, kas cia per burtai?
Man 24 metai, bet per juos nebuvo nieko panasaus, net nezinau kaip tai ivardinti, jau net pradejau galvoti, kad gal mane uzkerejo kokiais nezinomais budais, kad taip man cia atsitiko Istorija kiek juokinga, gal net ir kvaila, bet kad ir galvos jau neiseina ilgas laikas.
Iki to, turejau ir ilgameciu draugysciu ir simpatiju..bet nieko panasaus i tai. Su kuo draugavau,atrodo lyg ir mylejau, rupinausi, bendravimas, prisirisimas.. Simpatijos: grazus, protingi, siaip mieli sielai… Bet susipazinau su vaikinu pries daugiau nei puse metu, (buvau tuo metu neseniai palikusi vaikina, su kuriuo draugyste truko 3m.) ir nuo to laiko, man kazkas pasidare… mes visad lyg juokais, lyg simpatijom pasikalbedavom, kelis kartus buvome kine, bet niekas nesirutuliojo, nors as pradejau ir naktim nemiegoti, galvoti istisai apie ji.. (nei buciavomes, apart draugisku i zanda, nei kazkokio artumo), o tas jausmas pirma karta, ko nejauciau net draugaudama. Atrodo moteris kaip jau ir metuose, o cia suskambejo varpelis laukuose, pati net neusisvokiu, meile kazin ar galima pavadinti?
Nutruko bendravimas kokiam menesiui, as aisku su daug kuom bendravau, daug simpatiju, bet visad paziurejus jo nuotraukas mintyse pagalvodavau: “jis visada man beproto patiks, kad ir buciau su kitu”. Pati saves nesuprantu.. Pries savaite jis apsireiske, issikalbejome apie jausmus iki paryciu, prisipazinau, kad ir rankos drebedavo, kaip lipdavau is masinos, jis ir prisipazino,kad simpatizavo, pasijuokem…bet taip ir vel ramuma, o sirdy gryniausia audra..
Jis: turejes viena rimta draugyste, daug paneliu draugiu, ir dabar vienisas apie 3metus. Baigia magistro studijas.. Vakar dar man parase irgi juoko formoje: “i isleistuviu vakarone, jei butu galima pasiimti antras puses,pasiimciau tave))” Jis mane vis prisitraukia, paskui vel atstuma padaro. O as cia viena ziuriu i jo puse kaip suniukas, neidomu man visai ten su kitais kalbetis apie betka… ir man taip niekad nebuve… To jausmo… Ir nezinau ka daryti, arbata nepadeda
Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.
ysimylejai ))geras jausmas tai pasakyk jam kad jis tau patinka labiau nei kaip draugas : ar gal geriau parodyk kazkokias veiksmais gal jis laukia iniciatyvos labiau is taves
Turbūt užjausiu, kad taip jauties, nes lygiai tą patį išgyvenu aš.. Ir jau ne pirmus metus tas jausmas tęsiasi, nepaleidžia manęs ir kankina.. Analogiška situacija… Esu nuėjus į kelis pasimatymus su kitais vaikinais, bet po sykį, nes tiesiog neberandu, nebegaliu paleist/pamiršt šito žmogučio, taip sudrebinusio mano pasaulį. Dievuliau, tokia beviltiška situacija.. Stiprybės, kantrybės :}
butu bachuras, sakyciau kokia pana menesiniu lasu prilasino gal ir tau ka padare? juokauju, prisiminiau tas nesamones apie mm krauja, kai perskaiciau, jog gal burtai kokie
Tave tikrai jis užbūrė
Tai va, ir bijau, kad tuom nepavirstu.. Jis baiges mokslus (t.y. po menesio) sves savo jubilieju, yra ne is mano miesto, tai speju gris i gimtine ir taip ir liks mano ta savjone visam laikui… Labai gaila.
Jis labai daug juoko formoje raso, bet su tokiais, kaip “man patinka su tavimi”, “visi mes turime kaukes, vienoks as su tavim,kitoks dar su kitais zmonem, bet su tavim man patinka”, visoki apie “jei butu galima pasiimti antras puses i isleistuviu vakareli, tave pasiimciau”.. Pačius atviriausius dalykus mes kartais sakome juokais, kad niekas nesuprastų, jog tai tiesa.. As ta daznai darau, nors greit ir prisipazystu. Kaip paaugle, ar bendravome, ar nebendravome, man vistiek giliai giliai viduje tas pats jausmas lieka..
Geras jausmas, bet su saiku. Vėliau , jeigu nelabai bendrauji tas jausmas pavirsta sielvartu , prisisvajoji ir žinai ,kad nieko nebus Atsargiai .
man pries draugaujant,budavo kad va tikrai labai patinka, bet viduj, to tokio kazkokio “cinkelio” niekada nebuvo.. Ten juk buna kad va ir pasvaigsti, bet tuo pat metu vis kazka kita atsimeni,kaip kazkokia svajone… Tai man taip yra, jis visada liks man tas “kazkas tokio didelio ir stipraus”… as galiu aisku nuslepti, pavaidinti, kad nesilydau, nes visgi ne tas amzius, galiu rodyti, kad bendrauju tik draugiskai, o viduj tai net nezinau kas cia darosi. Keista pirma karta toki dalyka jausti
Protinga esi, nieko čia tau patirti ir nebeįmanoma. Bendrauk Kuo daugiau bendrausi, tuo daugiau pažinsi jį kaip žmogų. Ir šiaip, jeigu ir toliau pora mėnesių jis vis susitikimus atidėlios, tai pamastyk ir apie kitus svarbius dalykus gyvenime. Po truputėlį lengvės Sekmės.
O as manau,kad cia nebutinai meile.Kazkuo primena man viena zinoma istorija….. Gali buti,kad viskas cia tik del to,kad jis taip elgiasi.Tai prisitraukia Jus,tai atitolsta,o Jums kaip azartas.Cia kaip neissipildziusi svajone.Vat idomu kaip butu jeigu gautumete ji,ar viskas greit neperaugtu i ta pati kaip ir ankstesniuose santykiuose. Cia is operos kas butu,jeigu butu
meile …ech kaip nuostabu
kitų toks jausmas gal niekada gyvenime nebuvo aplankęs… Tai jei ir nieko neišeis, tai bent džiaukis tuo, kokius jausmus teko patirt
Tai pabandykit susirast,juk nieks netrugdo…O su dabartiniu išsiskirkit.Juk toks gyvenimas,reikia laimės ieškoti;]
Panasu i silpnaprotyste, nes visai saves nesuprantu, kaip taip imanoma.. Ir pasiilgstu kiekviena diena, nors nei snekam, nei bendraujam daznai.. kaip paaugle. Ir geriau tas jausmas lai liautusi, nes nei susikaupt galiu, nei galvoti realiai. Kaukstelejo kaip su akmenuku per galva ir niekas man visai neidomu, kad ir su kuo bendrauciau per ta laika, nenoriu nei vieno, o jei ir kazkokia lengva simpatija buna, geit praeina, o jei dar jis pasimaiso vel, tai isvis..
Pasiziuriu va pati sau i jo siustas kazkada nuotraukas, ir visada mintyse galvoju, kad jei ir niekas neiseis, jei kazkas atsiras gyvenime, vistiek jis man bus kazkas tooookio.. O nei stengesi, nei komplimentais apzere ir va, te tau
Kaip kvailai skamba tas ”įsimylėjai”;D Atrodo,lyg tam žmogui silpnaprotystė būtų atsiradus;D
Bet as atrodo ir va myledavau, kaip draugaudavau, ir ilgameciu draugysciu buvo.. bet va kad sitaip viduj istisai darytusi, ar jis sneka, ar jis nesneka, ar jis tik juokauja.. vistiek as kaip uzburta, jokio nei artumo tureje, nieko.. cia net nepaaiskinciau, nes galvotu, kad meluoju..
Mes iki paryciu per skypa buvom issikalbeje, pasakiau, kad ant vienos rankos galiu suskaiciuoti, kiek man kartu taip buvo, kad taip zmogus patiktu… Buvom susitare po kiek dienu susitikti, bet jis atsauke, kita mat karta, nes reikia ruostis diplominiam darbui. Manau,jis pats bijo. Nes buna pats mane prisitraukia, juoko formoj ir labai daug “priskaldo”, bet paskui pats atstuma padaro, viska jis zino… Uziviengungaves jaunuolis, tai dabar matyt sunku, arba jam nera “kazkokio cinkelio” kaip pas mane, tik simpatija, galbut neiesko draugystes
Bet visus 24 metus pirma karta taip, nes is vidaus tikrai galiu pasakyti..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
