Manau, jums reikia pagyventi atskirai kol susideliotumet savo jausmus ir tada jau suprasit kaip toliau gyventi

Taip jau yra, zmones gyvena ir skiriasi… mano nuosirdus patarimas Jums, jei tikrai nebejauciat jam nieko, tai skirkites…nes bet kokiu atveju vistiek kazkada issiskirsite jei zmogus nesikeicia, o pas jus nebera jausmu…tai kam gaisti laika? juk gyvename tik karteli!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Zinoma pradzioje bus labai sunku, bet tikrai isgyvenama…bet patikekite busite daug laimingesne kazkuri laika viena, nei su zmogumi, kuris vercia jaustis blogai ir nuolat galvoti, kad galbut jis pasikeis…

ko ilgiau temsi tuo sunkiau bus o veliau pati pamatysi kad tau be jo daug lengviau kad veliau netektu po kokiu 5metu gailetis kad va kam as tiek delsiau graziausi metai prabegs pro akis

Ojojoi,kaip man tai pažįstama na,bet aš nebuvau didžiulė kurstytoja,tiesiog plaukiau pasroviui,su draugu isgyvenome apie 5 metus,bet aš jau po trejų metų pajutau,kad nebejaučiu jam nieko,apart prisirišimo,pripratimo,patogumo.Taip tempiau gumą dar apie 2 metus,nors buvo bandymų keletas išeiti,bet jis mane paveikdavo taip,kad likdavau.Bet va prieš 10mėn.ryžausi galutinai,stipriai apsipykom,jis išvažiavo pas tėvus,o aš susikroviau savo menką “turtelį”,per pora dienų susiradau,kur gyventi,ant nuomos,aisku,ir išėjau.Buvo sunku,bet pamenu,nė vienos ašaros nebuvo,įvyko kažkoks lūžis.Jis grįžęs manęs jau neberado,nepuolė man skambint,zinojo,kad nekelsiu,tik sms siuntinejo,maldaujancius grizti.Per tuos 10 men pakeiciau 3 gyvenamas vietas,juk nuoma,sunku,dar katinukai pas mane…tris menesius nelindau is savo kiauto,laiziausi “žaizdas”,po to,pradejau gyventi-iseiti i zmones,klubusmsu draugem,naujos pazintys,vaikinu demesys ir t.t.Ir kas bepaklausdavo,ar nesigaili,ar noretum grizt,as nedvejodama atsakau NE,nesigailiu,galiuosi,kad anksciau to nepadariau,nes tai nebuvo mano antroji pusele…ir patariu viena dalyka,jei nuspresi ji palikti-kai tik jis vel maldaus,zades zvaigzdes nuskinti nuo dangaus,saule tau dovanoti,tu vel noresi juo tiketi,bet pasiimk balta lapa ir surasyk jusu santykiu pliusus ir minusus…mano atveju minusu buvo kur kas daugiau,tai ir buvo man atsakymas,kad priermiau teisinga sprendima.Bet reikia buti saziningai paciai sau…patikek,atsigausi,dabar tavo graziausi metai,as buvau vyresne,kai palikau,ir isties gailiuosi tu 5 prarastu metu….SĖKMĖS TAU,NUOŠIRDŽIAI

Ir beje,jei atsakant tiesiogiai i klausima -kada viskas baigiasi?- Man baigesi tada,kai pradejo erzint viskas is draugo puses-ka sako,kaip sako,kaip valgo,kaip eina,kaip bendrauja su nepazistamais ir t.t. ir pan.Pradejo uzkliuti,nervinti tai,ko anksciau nebuvo,nepastebedavau..o kai nebenori su draugu jau net vienoj lovoj guleti,tai jau virsune.. irgi bandydavau kalbetis,bet jis tik isklausydavo mano monologa,o pats nieko nesakydavo,buvo uzsidares savyje,greit supykdavo..

Temos autore pas nera seimynine krize – jus ne seima. Seima – kai pora turi vaiku. O cia tik sumesti skudurai. Jau vien tai kad jis nepasipirso parodo jo poziuri i tave. Patogu ir tiek. Kam stengtis jeigu atsiras dar 10 i tavo vieta kurios stengsis? Moterys pacios padaro vyrus pasyviais o paskui skundziasi. Partneryste ar santuoka – tai abieju pastangos o ne vieno. Kai pagaliau tai suprasi gal nebesirinksi pasyvaus vartotojo

Pas jus nera seimynine krize – praleidau zodeli

Žinau tą perdegimo jausmą. Manau tai yra riba po kurios meilės vaidinti tiesiog nebegalima, reikia skirtis ir kuo greičiau, tuo geriau bus pačiai Beje, mažiau stenkitės dėl vaikino. Pačios juos išsilepinam, o po to stebimės, kad nei gėlių, nei pažadų…

is kokio miesto esate? Parasykit i az, pakalbesime