Manau, gerbiama autore, jog pernelyg jautriai sureagavote. Abejoju, ar jūsų vaikinas jus myli mažiau, nes jei jam tikrai trukdytų jūsų užpakalis, manau, jog jis jau seniausiai būtų susiradęs merginą su idealiu užpakaliuku. Tačiau jis vis dar su jumis, tiesa? Mes mylim savo brangiuosius su kreivomis nosimis ir liesomis kojomis, atlėpusiom ausim ir mažom akim, tačiau nepaisant visų trūkumų, mes mylim tokius, kokie jie yra, tačiau mes juos mylime ne dėl to, kaip jie atrodo. Man rodos, jog atkreipti dėmesį į trūkumus nėra taip jau blogai. Dažnai tai tik priverčia pasitempti, nes reikia pripažinti, jog kitaip ta meilė nepaisant nieko mus priverčia pernelyg atsipalaiduoti. Kadangi esam tikros, jog vaikinas mus mylės, nesvarbu kaip atrodysime, tai paskui užsiauginam ant pilvo lašinius, neskutam kojų, o po namus slankiojam susivėlusios. O paskui skundžiamės, kad mus palieka. Na, jam užpakalis negražus dėl celiulito. O gal jo pilvas negražus, nes atsikišęs? Oi, aš tai liežuviu užkapočiau. Man rodos, reikėjo viską juokais nuleisti.
