ŠIRDIS pykčio pilna
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labai noriu sužinoti jūsų nuomonės. O situacija tokia: žodžiu, dirbau pas savo vaikystės geriausią draugę. Pradžioj viskas buvo gerai, kol neprasidėjo vadinamoji KRIZĖ. Tada ir prasidėjo man košmaras eiti į darbą. Tiesiog jame dirbo ir tos draugės vyras. Prasidėjo žeminimai, grasinimai, įžeidinėjimai visokie. Ką padarydavau gerai, niekuomet nieks net neužsimindavo, o jeigu kas gero darbe nutikdavo, tai visus nuopelnus prisiimdavo draugės vyras. Pradėjau vengti eiti į darbą. Turiu du vaikus. Vos tik pradėdavo snargliuotis, tuoj pat lėkdavau pas daktarės biliotenį pasiimti, kad tik nereiktų eiti į darbą. Ir kuo toliau, tuo situacija negerėjo. Vieną dieną nutariau išeiti lauk iš darbo. Draugė buvo nustėrusi. Aš jai papasakojau dėl ko išeinu, o ji manęs nesuprato. Atseit nieko tokio, kad mane žemina, grasina, kad čia tik jos vyro “juodi juokeliai”. Bet sakau, man tokie juokeliai jau įgriso. Žodžiu, atidirbau kiek ten sutarėm tas kelias dienas ir išėjau iš darbo. Kol ten atidirbinėjau pas ją, mūsų santykiai atrodė normalūs, kavos gerdavom, kalbėdavomės. Kai tik išėjau iš darbo, ji man tik labas iš toli pasakydavo. Aš nesupratau jos tokio poelgio. O paskui iš kitų draugų sužinojau, kad ji labai pyksta ant manęs.
Kaip jums atrodo, ar aš turiu teisę išeiti iš tokio darbo ir kaip jūs pasielgtumėt mano vietoje?
Be to, ar liktumėt geros draugės su buvusia drauge?
Tokia ir draugė, jeigu nepalaiko tavęs kaip su tavimi taip elgiasi….
Na, ji savo vyro pusę palaiko. Bet…
O kaip elgtis man dabar?
Mano vyras irgi nesupranta, kodėl nutrūkus darbo santykiams, turėjo nutrūkti ir draugystė.
…
svetima kaip jūs mano vietoje elgtumėtės? Buvome nuo vaikystės draugės, paskui draugavom šeimom. Gimdėm vaikus, viena kitai padėjom, kai to reikėjo.
nagi mergaitės, noriu išgirsti jūsų nuomonės.
Manau pati nesi uztikrinta uz savo nuomone jeigu klausi pasaliniu.Bet visgi jeigu giliniesi,reiskias dvejoji kad galbut ir tu gali buti neteisi kazkokiame aspekte ir tau tas zmogus rupi ar bent rupejo(nes juk del kiekvieno prasalaicio tik paburnojame ar ne?).Situacija suprantu,jus laike kvailesne,nuo pat pradziu uzsileidote,tad turite ka turite,butumete parodziusi savo verte,tai tas vyras nebutu drises taip elgtis.jautetes negerai tad pabegote ,ir gerai padarete,tas slykstumo jausmas,kad galbut jus diena is dienos apkalba praeis,ir ivertinsite tikrasias sio gyvenimo tarpsnio spalvas.Suprasite kad tas vyras tera sudo gabalas jeigu kitaip nemoka reiksti savo virsumo,tik zemindamas kita.Jusu drauge…tokia tiesa,cia kaip su motina kuri lanko zudika sunu kalejime…jai jis vyras ir viskas,uzmerkia akis pries jo elgesi su kitais kol tai jai naudinga ir jos neliecia.neabejoju kad paskalos ar pykimas ant jusu tera jos gelbejimosi ratas,neva ji kalba apie sia situacija pirma,aplinkiniai dazniausiai palaiko atviresni zmogu tiesa?man teko tokia situacija gyvenime tureti su drauge,tad sakau is sirdies -si moteris renkasi ne kompromisa o savo vyra,nepasverdama draugystes ir vertybiu.nesisveikinciau,kad ir kokia arogantiska rizikuociau pasirodyti,juk tikri draugai iesko kompromisu,o jus likote uzguita ir negerbiama.sekmes.
Man irgi panaši situacija buvo. Dabar iš viso nebendraujam. Tavo vietoje tikrai nebendraučiau.
nzn kaip tu dasileidai iki pazeminimu ir grasinimu, senai ji buciau pastaciusi i vieta ir is to darbo isejusi … o tai butu sexsualiai priekabeves tai ir butum kentejusi??? nezemink saves, nezemink saves net tokiomis mintimis “kad blogai padarei gal kad isejai”, tegu pyksta kas pyksta tam vaikai ryzi gimsta
Nebendraučiau su tokiu žmogumi. Tai tik vyro juokeliai, na žinai kaip tu jautiesi žeminama ir stumdoma tai jau nejuokeliai. Ir jeigu draugė su kurią pažystamos visą gyvenimą negali to suprasti, tuomet net nežinau, man tai nesuprantama.
isikalk i galva kad drauges yra iki tam tikros ribos kai ta riba perzengi ir palieti ju “patinus” draugyste nera
jau praėjo metai laiko, kai išėjau iš darbo, o vis dar jaučiuosi nekaip. Nežinau kodėl. Atrodo, kad kažką ne taip pati padariau. Gal tikrai per daug jiems leidau taip su manimi elgtis.
Mano vyras irgi nesupranta, kodėl nutrūkus darbo santykiams, turėjo nutrūkti ir draugystė.
kiti draugai bendri buvę irgi to nesupranta. Klausia kodėl neinam pas jų į gimtadienius. Vis nesupranta, kad mūsų keliai išsiskyrė.
nagi mergaitės, laukiu jūsų nuomonės
nagi merginos, pakelkit temą
laukiu nuomonių
;;;
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
