Mano istorija:
Tai buvo spalio mėnuo, kai netikėtai, nieko neįtardama buvau prisijungusi prie kompiuterio, tinklalapio one.lt u-mačiau mano darugų drauguose įdomią vaikino nuotrauką ir užėjau pas jį i svečius, pasirodo jis iš ten pat, kur ir aš net veidas matytas. Po kelių dienų vėl tas pats, įsijungiu one.lt, o joje gavau žinutę , nuo to vaikino, pas kurį buvau svečiuose. Pradėjome bendrauti per one.lt susirašinejome, gražiai rutuliavosi bendravimas. išsiaiškinome, kad jis gyveno ten pat kur ir aš net į tą pačią mokyklą ėjo, pažįsta net mano sesers draugą ir daugelį kitų, tačiau dabar jis gyvena šiek tiek tolėliau nuo manęs. Atstumas apie dvidešimt kilometrų. . Kaip minėjau rašinėjomės internetu, kol jis pasiūlė susitikt. sako: va,. Sekamdienį nereks į darbą atvyksiu pas tave, tik duok savo nr. Daviau numerį, o sekmadienio vakarą sulaukiau iš jo žinutės ir atsiprašymo, kad neišėjo atvykt, nes turėjo su pusbroliu į kaimą išvažiuot. Nuo to laiko prasidėjo kasdienės sms žinutės, skambučiai kiekvieną vaarą, bendravimas nonstop. mane vadindavo princese, mažiuku, zuikiu, bei kitais mažybiniais žodeliais, parašydavo visada su bučiukais, sakydavo kokia aš esu graži ir panašiai. per visas pertraukas, parašydavo pietavimo. deja, atvažiuot tesugebėjo po vos ne dviejų mėnesių bendravimo, atvažiavo, susitikom, padovanojo rožę, ėjom pasivaikščiot. kvietė į kavinę, bet nesutikau. bandė kelis kartus apsikabint per liemenį(neleidau, nes esu labai šalta, atsiveiu tik tam tikrąjam) nors jis man ir patiko, bet to per daugiausiai nerodžiau, net sms pati gal per visą bendravimą kelias teparašiau aš, o visalaiką jis. Vėl bendravimas ir panašiai, siūlė į krepšinio varžybas kartu važiuot žiūrėt, aš nesutikau, kviėtė į vilnių su pusbroliu važiuot, taip pat nesutikau. sakė, kad norėtų jog kažkas daugiau tarp mūsų būtų, net ,,žmona,, kelis kartus pavadino ir pasakė, kad myli. Galiausiai atėjo naujieji, paskambino, pasveikino. Prisižadėjo kaiką, šį savaitgalį, bet man paskambinęs ketviratdienį pasakė, kad negalės atvažiuot , nes dirbs. Aš labai supykau ir pasakiau, kad tu pažadų netesi ir nebeturiu tau ką pasakyt. Praėjo kelios dienos po to pokalbio, nei rašo nei skambina jis man, neištvėriau vakar vakare jam parašiau, nesvarbu, ar as pykstu, ar ne, bet jei esu neteisi, pripažįstu savo kaltę ir atsiprašau, šis atvėjis būtent toks, bei žinok, kad man esi labai brangus žmogus (niekad jam to neskiau) nieko, visvien nei skambino nei parašė….. Ką galit pasakyt, mielosios viską sužinojusios?
