Jaučiuosi kalta
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kai vakar vakare išsiskirstė draugai, likau tik aš ir vienas vaikinas. Pažįstu jį neseniai. Ilgai kalbėjome, o paskui jis paklausė, ar gali mane pabučiuoti. Aš turiu vaikiną (jau kurį laiką mus skiria atstumas), todėl tai buvo visiškai netikėta. Pirmiausia nieko neatsakiau, bet dar po dviejų kartų tiesiog į jį atsisukau ir viskas įvyko savaime. Jis paprašė manęs pasilikti, sakė, kad nebus nieko, ko nenorėsiu. Taip ir įvyko. Tik bučiavomės ir nieko daugiau. Atrodė rūpestingas, atnešė man savo šortus ir maikutę, kad patogiau jausčiausi miegodama.
Šįryt grįžau namo ir visą dieną jaučiuosi kaip nesava…
Ar pasitaiko jums tokių situacijų?
Jei įdomu, tai man 20 metų.
atstumas,daro savo
as draugauju per atstuma,bet taip negaleciau nebent laaabai buciau girta ir reiktu lb rupescio)))
reiskia,ne taip jau tau svarbus tas vaikinas toleliau))
dar ziurint,koki tarp ju santykiai ir pan.
Man taip yra buve, kai labai ilgai demesio neskyre ir priejome tokia riba, kai jau nebeuspratau, ar isvis draugaujame. Ir nors nieko rimto nebuvo, save kankinau ZIAURIAI po to
Bet praejus penkeriems metams, suvokiu, kad gyvenime buna visko, ir nebutinai tu del viso ko blogiausio esi kalta. Taip pat ismokau, kad tavo tokie mini nuklydimai su maxi savikaltes doze yra visiskos gelytes palyginus su tuo, ka tau uz akiu gali isdarineti tavo mylimiausiasis, ir isvis net be jokios gedos.
Ma 26, jeigu idomu
Pasitaikydavo. Būtasis laikas, manau, šį tą pasako.
visko yra buve buk rami ne tu viena tokia tik nenueik per toli ir viskas bus gerai
jug tu is kuno ir kraujo ne metaline o ir vyrai geri palieka savo merginas ir …
sajuri, tai išeina taip, kad nereikia jausti kaltės taip nutikus, nes maža ką gali mylimasis išdarinėti pats už akių??? Neturint jokių net irodymų???
Na, atstumas daro savo Man taip niekad nebuvo nutikę, tiesiog, nebuvau tokioje situacijoje Bet, manyčiau, jei Tau vis dar rūpi mylimasis, turėtum jam apie tai pasakyti. Jei ne, nieko gero Jūsų santykiuose ateity ir negalės būti.
Nemanau,kad turetum pasakoti tai savo vaikinui.Jis niekada nesupras.O jei ir supras,tai pasitaikius progai visada prikis tai.Sakau is patirties.Na,isigilink i save,ar butu kas ivike,jei jis butu rodes iniciatyva?Jei taip,tai tada vaikino savo tikrai nemyli.O gal tiesiog reikeo tau svelnumo,o tavo vaikinas toli.Bet jei jau leidaisi buciuojama,tai patikek tas vaikinas vel bandys.buk atsargi. Jei nemyli savo vaikino,neapgaudinek,nes pati slyksciai jausies.
Aš taip pat nemanau, kad turėčiau pasakyti. Jeigu jam per tą laiką kas nors panašaus nutiktų, taip pat nenorėčiau žinoti. Visai kas kita, kai būname kartu, bet gi dabar tas atstumas. Ir šiaip jis nusimato dar bent dviems metams…
Jeigu būtų bent menkiausia tikimybė, kad jis sužinos, tuomet pasakyčiau, bet dabar labai tuo abejoju…
O kiek laiko esate kartu? 2 metai laukimo tai jau labai daug…
nieko, rytoj bus lengviau, na gal po savaites
Jei jusu su vaikinu rimti santykiai, tai daugiau niekada taip nedaryk, nes vat tokia nesamone viska sugadinti gali, reikia gerbti kita, o ir niekam to nepasakoti, jokiom draugem ir t.t.
5m.
as pasakyciau. isivaizduok kad jis taip su mergina pasibuciavo, o po to dar ir liko pas ja. kiek verti jusu santykiai jeigu esat nenuosirdi. ir manau atstumas negali buti pretekstas tam. bet taip mano nuomone
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
