Taigi, nežinau ko tikiuosi iš jūsų, mielosios md narės, gal tiesiog spyrio į šikną, kadangi spėjau pastebėti kokios esate tiesmukos, bet kartu ir teisingos. Draugėms ir draugams šita istorija jau atsibodus iki kaulų smegenų, o man širdy dar labai neramu.. Tiesiog noriu išsipasakoti.

Istorija prasidėjo vienam pažinčių puslapy, kur aš susipažinau su vienu vaikinu, susirašinėjom gal pusę metų, jis sakėsi esąs labai mane įsisvaigęs ir pan., aš tokiais dalykais netikiu, bet.. širdelę suvirpino, pripažinsiu. Po pusės metų aš pagaliau išdrįsau su juo susitikti, į pasimatymą jis atsivedė draugą ir pusbrolį, apie kurį ir kalbėsiu. Tam pusbroliui 18metų. Beje, turiu paminėti, kad man 21. Pats pasimatymo kaltininkas buvo labai girtas ir nrs visiškai atitiko mano grožio standartus, manęs jo elgesys visai nesužavėjo, tačiau padauginus alkoholio su juo bučiavausi. Nenoriu labai išsitempti, bet gavosi taip, kad tą vakrą man ir jo pusbrolis labai krito į akį ir.. aš paprašiau slapta jo nr, vėliau mes susitikom ir aš jį labai įsimylėjau. Blogiausia, kad tas pusbrolis, su kuriuo ėjau susitikt, man vis dar rašinėjo ir 18metis prašė manęs nieko jam nepasakot, nes jis nenori pyktis. Visą savaitę tas 18metis pas mane nakvojo, žiauriai gražiai kalbėjo, kaip mes būsim kartu, kaip jis džiaugias mane radęs ir tt.. (Esu turėjus daug “patirties” su įv. plauko “bernais” ir manau, kad jis nemelavo..). Taip pat jis papasakojo apie savo pusbrolio melus man ir pan. Galiausiai po tos savaitės gavosi taip, kad aš viską, ką jis man sakė papasakojau jo pusbroliui. tada dar tarėmės su tuo 18mečiu, kad jis atvažiuos pas mane, bet jis taip ir nebeatvažiavo, neberašė.. kai aš jam parašydavau, sakydavo, kad viskas gerai, kad pasiilgo, kad atvažiuos, bet to nebuvo.. Praėjo jau du mėn, nuo šios istorijos. Aš juos abu užblokavau visur, kur įmanoma, išsitryniau nr, taip tikėjausi pamiršti..

Deja, kasdien man vis blogiau, nebegaliu žiūrėt į jokius vaikinus, nieks manęs nebetraukia.. Vis galvoju apie tą 18metį, taip stipriai man jo reikia, atrodo viską atiduočiau, kad jis vėl būtų šalia kaip tą savaitę, atrodo, kodėl taip atsitiko? Verkiu kasdien ir kas vakarą, nieko negaliu sau padaryt..

Suprantu, kaip tai mažvaikiška, kad tai visai ne meilė, aš pati nežinau, kas tai, bet.. gal kas nrs man pasakytų kaip išmesti tai iš galvos? Nepadeda nei patinkanti veikla, nei išėjimai su draugėm, nei pasilinksminimai, niekas.. galvoj VISADA tik jis. Tikrinu jo fb anketą, matau jo ft su kitom panelėm, dainas, kurias jis skiria joms ir širdis plyšta per pusę.. Nežinau kiek dar galėsiu taip kentėti, atrodo, kad greit išprotėsiu..