Lietuvoje per mazi ikainiai ir zmones per mazai susimoka. Vizitai pas gydytojus neribojami, susimokejus tuos keliasdesimt euru per menesi zmones gauna operacijas, brangius tyrimus, kompensuojama, brangu ivairiu ligu gydyma. Reikia viska stipriai branginti, tada gal ivertins.
Turtingose salyse zmones pasveria kada verta eiti pas gydytoja, kada ne, nes kainos didziules. Kokioj USA, tai suzinojus vezio diagnoze, ar kad reikia transplantacijos ar siaip kokios operacijos, gali kartis virve ant kaklo, nes neturesi is ko susimoketi.
Lietuvoje principas ne tas, kad moki ir isnaudoji savo paslaugas. Visi moka i bendra katila, kad is jo butu teikiamos paslaugos visiems (tame tarpe ir pensininkams, vaikams, studentams, kurie nieko nesusimoka, nedraustiems, kuriems buna teikiama butinoji pagalba nemokamai). Dazniausiai taip ir yra, kad darbingo amziaus zmones mazai naudojasi, bet moka imokas. Kai jie susens, bus poliligoti, reikes operaciju, nuolat vartoti kompensuojamus vaistus – uz juos sumokes kiti darbingo amziaus zmones.
