Up

Auginome praktiskai be, mano mama pasilikdavo gal pora valandu karta per n menesiu nes abiems pvz. reikejo buti kartu, kad dokumentus pasirasyti. Nuo 1.5 metu turejome aukle.

“…bet bijau kad Po vaiko gimimo mano ir vyro santykiai nepaslytu…” yra realaus pagrindo taip manyti?

o jus visko bijote ka pas draugus nutinka? O su savo vyru nebandete kalbeti, kaip bus, jei auginsite vaika tik kartu? Ar jis islaikys toki kruvi? Yra vyru seimynisku ir nelabai…yra tu kurie keis pampersus kelsis nakti ir jam visiskai tai nebus kliutis geriems seimyniniams santykiams. O yra tokiu, kurie vaikams nebus pasiruose niekada, nes yra egoistai. Jus pati geriausiai zinote, koks jusu vyras. O remtis draugu, pazistamu ir dar kazkienuo patirtimi siuo klausimu..hmmm…

Visų situaciju neimanoma apgalvoti ir joms pasiruosti. Kazkas tikisi kad tevai pades su vaikais, o gaunasi taip, kad ne tik vaikais reikia rupintis, bet dar ir tevais. Geriausia sprendimus priimti is dabarties perspektyvos ir kiekviena karta ieskoti iseiciu is kiekvienos situacijos, o ne bandyti spelioti kaip bus jeigu taip ir anaip ir svaistyti tam savo energija, o butent jos ir reikia tam kad su viskuo susitvarkutumet

Yra valandinės auklės, kurios jūsų atveju, manau, tikrai išspręstų tą klausimą, kur palikt vaikutį porą kartų per mėnesį kai yra reikalų arba labai norisi su vyru dviese kur keliom valandom išlėkt

Nepadeda, mes neprasom. Na retai, karta i menesi gal paprasom iki keliu valandu paziuret, kad nueit pas draugus ar i kina, bet nuolat vaiko tevams nepalikinejam, nors is to pacio miesto esam. Aukliu irgi nesamdom

Kai labiau paaugs, gal dazniau prasysim paziuret

Turėjau pagalbos ir iš senelių, ir aukles samdžiau. Man būtų buvę labai sunku auginti be jokios pagalbos. Aš už tai, kad tėvams, o ypač – moteriai būtina bent periodiškai atitrūkti nuo mamos amplua, net jei vaikas dar visai kūdikis. Kūdikiui nieko nenutiks, jei tas porą valandų vežimėlį pavežios auklė, o mama tuo tarpiu atsipalaiduos grožio salone, pabendraus su draugėmis, prisimins profesines veiklas ar kitaip skirs laiko tik sau. Tas man atrodo labai svarbu iš savos patirties.

Apie tai, kad poros pradėjo pyktis po vaiko gimimo. Taip, vaikas yra išbandymas. Pirmiausiai, vaikas parodo, ko vertas vyras Kiek jis atsakingas, kiek patikimas, kiek brandus. Lengva būti šauniam, kai gyvenimas nieko iš tavęs nepareikalauja ir viskas kaip sviestu patepta, kai rūpiniesi tik pats savimi, pasišvilpaudamas, ir dėl nieko galvos nesuki. Atsiradus vaikui taip nebus – atsiranda atsakomybė už visiškai nuo kitų priklausomą žmogutį, atsiranda žmonos (vaiko mamos) nuovargis, bent laikinai prarastas grožis, kurį laiką nebeišeina mėgautis intymiu gyvenimu, nemigo naktys, …

Štai tuomet ir paaiškėja, kiek vyras yra tikras vyras. Jei tai – nebrendyla, kuris supanikuoja, vos pamatęs, kad dabar teks ir padirbėti – tai ir pykstasi, ir skiriasi poros. Jei tai – adekvatus subrendęs žmogus, tai tuomet ir ryšys neišyra. Žinoma, kažkiek pasipyksta visi, juk būna, kad nervai nelaiko, būna , iš nuovargio kyla dramos ir melodramos, būna sunkumų darbe, kitų reikalų. Bet tai natūralu, žmogiška ir nereiškia skyrybų ar meilės pabaigos.

Tikrai santykiai keisis su vyru – pasimatys tikras vyro veidas. Dauguma moterų nepatenkintos, kad vyrus nuolat reikia skatinti padėti buityje, vaiko priežiūroje gimus vaikui.

Tas pasakymas, kad “po vaiko gimimo vyras pasikeicia”, tai nera tikslus. Atsiradus naujam seimos nariui, kuriuo reikia rupintis visa para, ne tai, kad pasikeiti, o pradedi pastebeti tam tikrus dalykus, kuriu pries tai nematei, nes tiesiog nebuvo tokios situacijos. Ir tas, kad tikrai nemazai seimu isyra butent gimus vaikui, yra tiesa. Manau, kad daugeliu atveju prasideda nesusikalbejimas poroje, tiek vienas, tiek kitas ima jaustis nepakankamai ivertinti. Daugumai vyru ima trukti moters demesio. Daugumai moteru visas demesys buna nukreiptas i kudiki Bet manau, kad kalbantis ir tikrai mylint vienas kita visas tas kliutis galima iveikti.

As turiu 2 vaikus, nuo pat gimimo auginam dviese su vyru be jokios pagalbos.Kam ji? Siaip as aukleju taip kaip as galvoju tinkama ir nenoriu, kad mamos, anytos kistusi. Nuvaziuojam kartais i svecius ir tiek.Musu santykiai po vaiku gimimo tik pagerejo ir sustiprejo

Nepadeda mum niekas,tevai seneliai kituose miestuose. Juokingi man tie zmones kurie vaikus planuoja taip kad butu kas padeda. Vieni zinau net buta nusipirko prie pat savo tevu nes kaip gi jiem vaika augint vieniem D absurdas kazkoks, leiskit seniems zmonems ilsetis, i toddlerius faina paziuret ir pasisveciuot, bet vargina ta prieziura.

Mes irgi uzsieny vieni. Galvojau kad pagimdysiu ir tikrai puikiai tvarkysiuosi pati bet deja… vaikui db 5sav. Mama pirmas 3sav buvo pas mus ir jau vel ja issikvieciau per atostogas pas mus i pagalba. Vyras padeda tiek kiek gali, negaliu skustis bet vistiek gj jam reikia dirbti o tada as lieku viena. Viskas sunkiau nei isivaizdavau ir jeigu ne mama tai tikrai butu labai sunku o del santykiu su vyru tai kolkas jie tikrai nepablogejo.