Sunkumai ne musu bendri, o jo vieno, is seniau galai lenda. Buvo padares gyvenime neprotingu sprendimu, tai dabar pats ir tvarkosi juos. Padedu kiek galiu ir moraliskai, ir finansiskai, kiek mano suvokimas leidzia. Bet ar as dabar del to, kad jis negali sau leisti eiti i renginius, turiu irgi niekur neiti ir trunyti namie? Varau su draugem, varau sportuot, i ivairius burelius, ten susirenka kompanijos, susibrandraujam. Anyway. Pastebejau, kai seniau labaibpushinau, kad va man reikia demesio, varom ten, darom taip, galiausiai gavosi kad peremiau visa iniciatyva susikurti romantika, laika kartu, kokybiska laisvalaiki. Kai pradejau uzsiimti savimi ir savo reikalais, tada jau jis manes pasigedo, ir pasiilgt pradejo, bet kas is to, nes rezultats vistiek man maza intencijos is jo puses. Na vienas is einamuju atveju- pareiske, kad nori kaledas praleisti su savo seima (visa diena). Nu tai busim atskirai.
