“rupinasi kai sergu” – čia nėra gerumas, čia elementarus žmogiškumas.
priima mane ir toleruoja su visais “bairiais” – bet tai natūralu, juk niekas nėra tobulas. Čia nėra gerumas. Čia natūrali santykių dalis.
nera is tu kurie dalina viska puse per puse, ir t.t. – gal dėl to, kad jam taip naudingiau? Nes buities darbų per pusę dalintis nenori, jam geriau serialą pažiūrėti, kai jūs tvarkotės ar gaminat maistą ir tik retkarčiais padėti, kai gražiai paprašot. Finansų per pusę dalintis ir turbūt neišgali, geriau kai jūs daugiau prisidėdat. Tai kas lieka?
“niekada neatsisako padeti kai paprasau” – o pats pasisiūlo padėti? Ar pastebi kai jums reikia pagalbos, kai jūs pavargus? Ar jūs visad turit prašyti?
Autore, gal pasamonėje suvokiat visus šitus dalykus ir dėl to ir žvalgotės į kitus?
