kaip reaguotumete ?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
artimas zmogus zino, kad nepernesu bulviu blynu kvapa, galiu juos valgyti,kai niekur nesiruosiu eiti ir po kepimo planuoju maudytis, valyti naumus, skalbti skalbinius, bet kai tik susiruosiu kur nors eiti, butinai staiga pardeda kepti blynus. Paskui jauciu ant saves ta kvapa, nepasitikiu savimi, buna slykstu nuo saves, nors mano artimas zmogus sako, kad prisigalvoju, kad skaniai kvepeti maistu. Ar cia atip daroma specialiai? kaip jus reaguotumete ?
Kaip norėčiau dabar bulvinių blynų.
bandau įsivaizduoti, kaip galima kasdien kepti blynus, nes ‘kai tik susiruosiu kur nors eiti, butinai staiga pardeda kepti blynus.’ ar neperdedat?
o šiaip manau, kad čia psichologinė problema tas blynų kvapo ‘įsigėrimas’ ir baimė, bet ir kitas žmogus neturi dėl to erzinti, bet ne mums išspręsti šitą problemą reikia, o kalbėtis tarpusavy
Ech, dabar ir aš užsinorėjau, mama taip skaniai juos pagamina, dar su grietine iš vis pasaka
ne kasdien, o butent pries svarbu susitikima ir pan.
kazkada pamenu psichologe kalbejo, yra toks budas pasyviai parodyti neapykanta, kaip pavyzdi pateike, pvz., is metu i metus zmogui be koju, draugas dovanoja batus gimtadienio proga, arba aklam zmogui – paprasta, jam nepritaikyta knyga
galvoju ar cia tik ne mano atvejis, nes zmogus zino, kad nepernesu to kvapo
Tai turi blynus kepti pasiklauses ar kaip tik ruosiates, tvarkyt namus, skalbt ir i dusa eit? Nes kitaip tai jau bus specialiai?
Kaip tik šiandien kepsiu. 🍁🍁
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
