Gyventojų buitis ,kasdienis gyvenimas. (SOVIETŲ laikai)
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Tema: Gyventojų buitis ,kasdienis gyvenimas. (SOVIETŲ laikai)
Reikia iš istorijos parašyti rašinėlį šia tema ,mokytoja liepe paklausinėti savo senelių ką jie prisimena apie gyventojų buitį ir kasdienį gyvenima iš SOVIETINIŲ laikų ,tačiau turiu informacijos labai nedaug,Taigi gal kas galite man padėti ir parašyti ka žinote šia tema ,būčiau labai dėkinga ,gal kaip nors atsidėkočiau ))))))))))
Labai labai reikia,padekit kam nesunku
Žinoma galėčiau paklausti savo senelių nes jie tikrai daug ką galėtų papasakoti ,tačiau viena mano močiutė užsienyje ,kita guli ligoninėje .Turiu tik vieną senelį ,kuris žinoma papasakojo šiektiek ,bet reikia daugiau
up
up
up
up
up
O ka pasakoti? Kaip visi vienodas basanoskes nesiodavom, iejus i viena laiptine ir perejus butus bent trijuose rasi vienodas sekcijas…
Ko tai taip staiga nesugalvoju, bet kai prisiminsiu ka nors butinai prasysiu
Manau, jei forumo tema pavadintum taip, kaip parasei jau tekste, greiciau atsirastu norinciu pasidalinti savo atsiminimais is sovietiniu laiku
Mokyklose vaikai privalomai tikrinami mediciniskai – ugis, svoris, ar neiskrypes stuburas, gydomi dantys (kiekvienoje mokykloje dirbdavo ondontologe). Vaikams bureliai budavo nemokami, muzikos mokykla – taip pat. Jei grizes is kalejimo bicas per pora savaiciu neisidarbindavo, igaliotinis atvaziuodavo ieskoti – reikia dirbti…
Kiek man senoliai pasakojo ,papasakosiu ir tau,na ,bet manau ir taip čia viskas aišku .
Senelė būdama mergaitė ,į mokyklą eidavo kasdien po penkis kilometrus ,klasėje mokydavosi trys klasės ,nuo mažamečių iki paauglių.
Žiemomis būdavo labai labai šalta,sniego iki stogo,kartais net durys nebeatsidarydavo.
Kai paaugo,senelė įsidarbino paštininke,su arklaiis kasdien po trisdešimt kilų apvažinėdavo,paštą dalindavo.
Savaitgaliais visi eidavo į bažnyčią kaip į šventę,išsipustę.
Taipogi duonos kepimas. Tai irgi būdavo kaip šventė,melsdavos prie jos,liepdavo vaikam uostyti duonos raugą,kad sveikesni būtų.
Čia aš labiau apie senąją praeitį papasakojau,maždaug penkiasdiešimt metų atgal.Turbūt reikia tau truputį ankstesnės praeities pasakojimų.
Prisimenu, kad absoliučiai visos prekės (ir maisto, ir pramoninės) buvo deficitinės – sunkiai galėjai gauti net kasdieninėms reikmėms naudojamų daiktų.
Vešėjo vogimas ( “kombinavimas” ) iš visur ir visada. Jei kažkas negalėdavo nieko “išnešti” ar neturėjo “blato”, buvo laikomas nenusisekusia asmenybe.
Mano seneliai buvo tikintys, tad į juos visada kreivai žiūrėjo kolūkio valdžia, nevengdavo kartais ir paauklėti, kad nebeitų į bažnyčią. Be to, kuriant kolūkį, iš senelių atėmė beveik visą žemę, gyvulius ir paliko tik tris hektarus smulkioms reikmėms.
Kontrolės buvo be galo daug ten, kur jos nereikėjo, bet, pvz., visur buvo toleruojamas darbo laiko “nusukinėjimas”, kaip jau minėjau, vogimas, girtuokliavimas net darbe ir t.t.
Kalbėti galiu daug, tikrai nemažai prisiminimų
sovietiniai laikai ne taip jau seniai buvo, savo tevu klausk Manau tikrai papasakos koks deficitas buvo bananai, kaip juos zalius pirkdavo ir vaikai laukdavo kol jie sunoks celofane ant palanges. Kaip eidavo geirti giros is atvaziavusios metalines backos. Kaip laiptinej vaikai rinkdavosi zaist, nes mamos namie virindavo balta patalyne su tarkuotu ukisku muilu …
Monika, ir dabar ziuriu vienodu vazu ir servizu pas draugus randu – tevu palikimu
Giedruze, o dabar nera “kombinuojanciu”? Tada dar kazko bijojo (partijos, saugumo), o dabar “padeje” visi – ko nepadaro pinigai, padaro dideli pinigai…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
