Vyro nesėkmės su pinigais – pavargau, aš nesuprantinga?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ar jums tiktų, patiktų tokia situacija. Man jau nuo to lyg kvepuoti kur kas sunkiau pasidare, gyvenimas sudetingas ir nemielas. Visi planai, reikalai griuna, nesiseka, stoja. Gyvenate kartu su vaikinu/ vyru. Jau ilgą laiką. Bet jo situacija su darbu, pinigais… na nėra stabilumo. Tai darbo nebuvo, tai dirbo, bet tų pinigų neužtenka. Aš savo dirbu, uždirbu – ištaškoma buvo viskas su jo pagalba. Žinoma, pradėjau reikšti pretenzijas, kad taip negalima, reikia tvarkytis ir pan. Surado išeitį – ne darbą, o pradėjo lankytis kazino. Tik varge vargeli, prasiloše, įlindo į tokias skolas… (nes poto pralošinėjo ir algas savas išsisas), dar ir mane į greitųjų kreditų karuselę įtraukė. Kalbėta, pyktasi, ramiai, griežtai, kelti ultimatumai – na supratau, priklausomybė jo, iškarto bandžiau nenusisukti, palaikyti, šansą daviau. Lyg viską bando spręsti, bet jam išsisai nesiseka: tai darbo nėra, tai laiku nesumoka, gaunasi, kad tenka dirbti į minusą ir pan. todėl jis savo skolų nesusimoka, ima (,,skolinasi“ – taip, įvedžiau skolos rėžimą, nes kitaip ištuština ir mano piniginę ir lieku be centų) pas mane pinigėlius pragyvenimui, gavęs alga atiduoda man kažkiek (o būdavo kad ir ne visada gaudavo atiduoti), susimoka kreditus, kt reikmes ir vėl gaunasi, kad nelabai kas jam lieka. Iki kitos jo algos vėl aš sponsuoju. O ką jau kalbėti apie atsidėjimą juodą dienai ar kt poreikių patenkinimą (apie keliones kokias prie jūros, užsienį net nesvajoju), mašinai būna neturi taisymui, detalėms…
Sakysite, nesponsuoti, palikti be cento, nu bet kai kartu gyveni, juk nepaliksi žmogaus nevalgiusio ir pan. užmetu ant cigarečių jam ir pan. Užsuktas ratas be pabaigos. Pavargau. Jis už mane vyresnis, norėčiau vyro ramsčio, ramybės, stabilumo. Nesu materialistė, bandau palaikyti, suprasti, kantriai laukti kol kažkas susitvarkys bet juk šiais laikais daug kas nuo pinigų priklauso. Turime keisti gyvenamą vietą, nes čia kur esame dėl aplinkos tiesiog ramybės nėra (žalinga sveikatai, psichinei būsenai labai aplinka). Nesigauna su juo nei į nuomą išeiti, nei apie kokį būsto įsigyjimą pradėti veikti. Tik kalbos tuščios ir pan. Aš galėčiau pasispausti, patempti gal tą nuomą už du mokant, bet ar reikia to? Juk abu turi daryti, stengtis, įnešti kažką, o ne vienas. Jei matau, kad neturi pinigų jau, o alga nešviečia, turiu jau savus poreikius keisti, varžyti, nes jam paskolinti, užmesti už jį reikia. Pavargau.
Apart to, dar ir kitų dalykėlių yra tarp mūsų nesuderinamų, minusų didžiulių santykiuose. Kaip sakiau, bandau būti katri (daug kas spėju sakys per kantri ir durna gal?), suprasti, padėti, palaikyti, nu bet vis tas pats per tą patį. Lyg ir stengiasi, daro, bet rezultatas tas pats. Žinoma, pervargstu, įtampa, nervas, stresas, neišlaikau iš išssakau viską. Gaunasi skandalas. Užsipučia, skaito, kad šaipausi, įžeidinėju, prikišinėju duonos kąsnį. Sako, kad pasiūlau, sutinku padėti, o tada prikišu. Ne, man ne gaila tikrai artimam žmogui. Tiesiog taip amžinai tęstis negali, pavargau, noriu ramybės, stabilumo.
Sako, reikia laiko, kol išlys iš viso to skolų liūno. Na taip, bet ar poto jei pagal gyvenimiškus planus kai bus nusavo būsto paskola, ar vėl nebus ta pati karuselė ir vėl našta man? Ar galima pasitikėti tokiu žmogumi, kad pasirūpins savimi, šeima, namais? Lyg ir artimas žmogus, bet kartais pagalvoju, kad tokio viso gyvenimo neiškęsiu: skolos, nepriteklius, jo nesėkmės amžinos ir pan. Ar čia jau koks žvaigždžių sudėliotas likimas jam, ar žmogaus būdas, kad ištisai taip bus ar kas? Nebesuprantu.
Beje, išsakius, pykčių ne vienam dėl to buvus, jis pareiškė, kad ne duok dieve man tokia situacija kada su pinigais bus, daviau jam gerą pamoką, tai man nepadės, nepalaikys, jei paskolins tai kabinėsis specialiai, ale kaip dabar aš darau. Kaip sakiau man negaila, bet turi būti ribos ir laiko klausimas. Padėti galima, bet neturi tapti gyvenimo būdu tai. Aš kažko nesuprantu?
Dar kartais sugeba pareikšti, kad čia gal aš kalta jo nesekmėse. Nu visai jau. Stengiesi, dirbi, bandai padėti, palaikyti jį, duoti spyrį kažkokį, o jis…
Vienareiksmiskai skirtis, nes kitaip zmogus nesupras, kad jam uzsidirbti reikia.
tai gaunasi, tiek pragyvenus, skirtis, taip suprantu be galimo susitaikymo, kad galbut zmogus susiprotes ir su kita jau gyvens kitaip?
Merginos, dar man klausimas jums – zinau, kad aprasiau gal situacija ne itin nuosekliai, bet ar aiski mintis, ar tikite, suvokiate, kad zmogus, moteris, per n metu gali nu to pavargti? Nes kai jam visa tai issakau, jis nesupranta lyg, kad pavargau, kas manes netinka, o priema tiesiog, kad saipausi, priskisineju jo nesekmes, nepaisant to, kad jam nepasiseka kartais nors stengiasi. Kad nematau, kad keiciasi kazkas. Na taip, sumazino poreikius kai kur savus, bet vis tiek jam tu pinigu neuztenka viskam. Plius dar dabar viena nesekme – trauma, reikalinga operacija, po jos kokiu puse metu dirbti negales. Gal del to dabar viskas manyje taip uzsiplieske. Skolu, pilna, o cia dar toks vel nesekmes eilinis … per ta laika vel arba as tempt turesiu didziaja dali (nes jo biuletenio tikrai nepakaks), arba vel padides skolos (nes bus laiku neamoketos) ir pan. ir poto vel viskas is pradziu: kapanojimasis is viso to. O kur kada laikas seimos kurimui (kaip as kaip moteris tokiom aplinkybe tam ryztis galiu), busto isigyjimui (dar inasui atsideti reikia ir pan.) arba bent nuomotis isejimas, kur antras automobilis (nes dabar be kt automobilio mano poreikiai apriboti, nes turimas vienas, jis mano, leidau jam juo naudotis, kad tik dirbtu, uzsidirbtu), tokiais tempais ir pensija ateis. Jau ne po 25 mums.
Zmones keiciasi tik vienu atveju, kada patys to nori ar gyvenimas prispiria. Jam dabar gerai, jus jam mama atstojat, kam jam keistis? I uzsieni jam reikia vaziuoti tam kad skolas grazinti.
Ne ant to arklio pastatei, taip sakant.
Žinoma, kad skirtis – čia net nebekyla klausimas! Žmogus tinginys, išnaudotojas, ir be jokio atsakomybės jausmo. Kuo jis jus traukia išvis? Kam reikalinga pora, kuri užuot padėjusi žengti per gyvenimą, kaišo padnoškes? O jūs dar būstus, vaikus planuojat. Ar pati mąstot?
Aš nesuprantu klausimo “ar moteris gali nuo to pavargti” – kokio dar pavargimo reikia? Sveiko proto žmogus į tokius dalykus visų pirma nagų nekištų!
Aišku, kad gali. Kodėl turit tiek metų kentėt? Jis jums ne vaikas, skirkitės ir būkit laiminga!
Jam amžinai nesiseka. Ir nieko nesiruošia keisti, nes nėra dėl ko. Svetima gėda už jus abu apėmė.
Ai aš nežaiščiau, pats skęsta ir jumis tempias. Manu pakankamai davėt šansų ir laiko, supratingumo… Gali būti, kad vis tie išsiskirsit ir liksit dėl visko kalta jūs jo akyse, o pačiai savo gyvenimą kurtis bus vis sunkiau… Kartai įsikimbam ir nenorim paleisti, bet kodėl nežinom.
Pastoviai panaši tema čia vis išlenda, ar tik ne ta pati autorė jas kuria.
Paskaitau ir as panasiu. Ne viena tokia as, ne vienas jis toks. Nors esu kurusi ir as jau del pinigu tema. Buvo patarta atskirus biudzetus isivesti. pabandziau, pritaikiau. Labai nepatenkintas buvo, bet man lengviau kiek finansiskai pasidare. Zinoma, atsirado tas skolinimasis ir skaiciavimas – tavo, mano, kas man nera normalu, bet su tokiais zmonemis kitaip neimanoma. Padejo tai tuom, kad pamates, kad reikia grazinti ka paemes, kiek riboja, labiau apgalvoja islaidas savas.
nu tai kam gyvenat su tokiais as nesuprantu negi nematot, kad nk nebus ar svarbu, kad tik vyro kvapas namie butu
Bliamba is kur tokios pusprotes, vyru islaikytojos, kaip grybai po lietaus dygsta.Atsiprasau, bet nesusilaikiau.Jus isnaudoja, o jus apie bendra ateiti veblenat.Negi nesuprantat kad geriau vienai but nei su tokiu ‘turtu’
O kur ta riba kai pagalba antrajai sunkiu momentu pusei tampa isnaudojimu? Tiesiog idomu. Nes as irgi jauciuosi isnaudojama, nors blemba, kiek juokingai skamba, nesu turtingu tevu vaikas, pati tik sunkiu darbu ir labai racionaliu pinigu paskirstymu uzsidirbu. Rezus i akis esu tai jam, jis nelaiko isnaudojimu to. Aisku, kur zmones tai pripazins. As sakyciau tai, kad tai tesiasi istisai (didziaja musu gyvenimo dali), tai ir yra riba, rodiklis, vadinkime kaip norime, kad tai jau nenormalu, isnaudojimas.
Ir ka daryti su ta jo liga, trauma? Ar i tai dabar kazkuri atsizvelgtu?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
