Aha, aš irgi rūkiau dėl to visiems paaugliams būdingo noro pasirodyti, na, gal ne 12-kos, o 14-15-kos… Ir alumi springau pakampėse, ir su bernais tryniausi – gi jaunystė-durnystė, kaip būsi prastesnė, jei aplink kažkas dar daugiau kažko jau pabandė O keikūnė irgi buvau dar kokia – juk atrodė taip kieta… Ačiū dievui, tai nesutrukdė nei geriems mokslams, nei įtraukė – atsišeliojau ir tiek, pabandžiau, sužinojau, nepatiko, taip sakant Gal todėl baisiai dėmesio ir nekreipiu į tuos mažvaikius, nes atrodo, kad čia viskas tik iš durnumo. Atrodo tai, žinoma, šlykščiai ir baisiai, ypač jei tenka “gražių” kalbų paklausyti per visą autobusą… Bet dedu viltis į tą jaunimą, kad peraugs, kaip ir mes pačios
Žinoma, neįsivaizduoju, kaip sureaguosiu, jei sužinočiau, kad mano vaikas tai daro
