Skaitau labai daug ir man ypač patinka mūsų kai kurių literatų stagnatiškas, ribotas ir provincialus požiūris į tą pačią literatūrą… Nesuprantu, kaip galima pagal pardavimų apimtis rūšiuoti literatūrą į “didžiąją” ir “ne didžiąją”. Kaip gali vienas skaitytojas nuspręsti, kad knyga menkavertė?
“Da Vinčio kodą” skaičiau, manau, kad savo žanre šitas kūrinys įspaudą paliks. “Harį Poterį” irgi skaičiau su malonumu, labai patiko. Savo žanre šita knyga taip pat puiki (apie jos “klonus”, pabirusius vėliau – kita kalba).
Be abejo, klasika yra klasika. Bet tuomet kalbėkim apie klasiką kiekviename žanre, stiliuje, laikmetyje, o ne sulig savo nosim. Beje, čia mergina jau rašė apie tai – kas nuspręs, ar pernai išleista ir tapusi bestseleriu knyga taps klasika ar ne?
