Kol kas nedarau jokiu sprendimu. Visa verdu del to, ka suzinojau, bet pradejo atsiverineti akys. Dekui uz nuomone
Neisivaizduoji, kiek as jau pateisinimu kad ir pries tuos puse metu esu sugalvojus. Ir i Klp isvaziavau, kad tik jam butu gerai, ir su jo aplinka bendravau daugiau nei kartais pati norejau irgi kad tik jam butu kuo geriau, ir draugiska stengiausi buti, nors atgal gaunu ka gaunu, ir atsauktus planus pateisindavau, kad rimtai cia pamirso man pasakyt, ir nenora pasakoti dalyku, kad gal zmogui daugiau privatumo reikia, ir dar n dalyku… Tai patikek, visa tai perskaiciusi ir dar supratusi, kad visgi ne man cia paranoja, pasijauciau tarsi man ant galvos prisikta butu. Specialiai ar nespecialiai, kitas klausimas, bet jausmas tikrai toks. Smirda, nemalonu ir patikek, skauda
