Kartu esam jau beveik keturis metus, nemazai. Kalbejom vakar, bet kas is to. As nematau net gailescio pas ji del savo veiksmu, besigailintis zmogus su kuriuo planuoji vestuves kitaip turetu elgtis. Vakare ir laiko pratesimui mazai buvo, nes vel ta drauge pasikviete aplankyt krikstadukros ir aisku viena. Tai jis ten vaziavo ir velokai grizo.
Dabar daug minciu galvoje apie viska, ne tik santykius. Santykius ko gero nutrauksiu, nors ir labai sunku po ilgo prabuvimo kartu ir dar susizadejus. Tiesiog dar reik galvot, ka daryt su darbu kuriame dabar esu, na reiktu rasyt prasyma ir del jo kad iseisiu, jei jau griztu i Vilniu. Tokie vat visokie logistiniai dalykeliai galvoje sprendziasi.
Labai liudna, vakar vos pajegiau darbe dirbti, kelis kartus nuzliumbiau. Siandien jau ramesnes nuotaikos, stebetinai pavyksta susikoncentruoti i darbus.
