Kaip tapti laimingai
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Panos, nesijauciu laiminga. Kiekviena diena nematau prasmes keltis is lovos. Neturiu tikru draugu, nera vaikino, nera zmoniu, kuriems rupiu. Visada bandau apsimesti idomia, taciau zmoniu vistiek nepatraukiu i savo puse. Kaip jus jauciates? Ar esate laimingos? Kas jus daro laimingas?
Up , nes tikrai manau nemazai merginu domintu , kas jus padararo laimingas
Up, likimo sese
Kiek metu ir is kur esi? Nes man ta pati situacija, tai gal bent viena beda issprestume
Likimo sese. Panos,susirasom.
Atrodo skaitau apie save…..
Jauciuosi zajabys Ir tau taip bus, kai is galvos iseis visas uzsilikes paaugliskas sudas Kuris kartais neiseina ir iki 30+m zmonems
Nežinau nė vieno draugo neturinčio žmogaus, kuris geba bendrauti t.y. nusišypsoti, paklausti kaip sekasi apart bėręs problemas, gebantis sudėtingas/visai nejuokingas situacijas nuleisti juokais. Jei sugebate išspausti šypseną, 70% ‘darbo’ jau atlikta. Šypsotis reikia visur ir visada, kai tik su kažkuo kalbate, atsakote, užsimezga akių kontaktas ir nepajusit, kiek daug aplink žmonių, norinčių bendrauti.
As jaučiuosi laiminga kai darau tai kas man patinka, nes kai darome tai kas mums patinka tikrai busime linksmesni,laimingesni Bandyk nueiti i tokias vietas kur gali susipažinti su žmonėmis pabendrauti su jais . Niekados negalvok apie blogą stenkis galvoti tik apie gerą, tai tikrai padės jaustis laimingesne . Atsikraryk tokių dalykų kurie tave daro nelaiminga. Juk gyvenimas tik vienas kiekviena dieną stenkis nugyventi taip, kad kai praeitu tavo gyvenimas nesigailėtum, kad nieko nedarei džiaukis gyvenimu .
Pavyzdziui as tikrai kartais bunu laiminga,bet tai trunka taip trumpai.. Ir paskui po to dar liudniau buna,nes ta laime tokia trumpute ir net netikra
Siuo metu nesu labai laiminga… Vieninteliai dalykai kurie mane bent jau trumpai padaro laiminga tai laikas su seima ir materialiniai dalykai, nauji drabuziai, batai… Bet poto vel viskas negerai ir taip kaip uzburtas ratas. Anksciau buvau labai laiminga, kiekviena diena. Net sustodavau ir pagalvodavau omg kokia as laiminga. Bet tada aisku buvo tas life 1 – me 0. Poksta iskrete ir man prasidejo depresija. Na bet nieko bandau kapstytis. Mano didziausias noras vel buti toj pastovioj laimingoj stadijoj.
Dažnas žmogus pamiršta, kad laimė didžiąja dalimi priklauso nuo jo paties. Kuo daugiau padarysi, tuo daugiau turėsi (daugiau bendrausi, bus daugiau šypsenų aplink; dirbsi – turėsi geresnę buitį; išeisi kur nors – didesnė tikimybė susirasti antrą pusę nei liūdint namuose ir t.t.). Nesakykit, žinau, kad tai sunku. Visų pirma pripažinti šią tiesą, būti savimi (kad ir kokia keista sau kartais jautiesi), o po to ir imtis veiksmų. Tačiau patikinsiu – verta.
ne tu viena tokia
As budavau laiminga, esu ekstraverte , buvau demesio centre visur ir labai man tai patiko, taciau drauges tikriausiai uzpavydejo ir pradejo manes salintis . Siuo metu vel esam kartu, bet jos elgiasi daznai su manim tarsi su pasaline, jauciuosi atstumta.
Mastau dabar nueiti pas psichologa, taciau tuo paciu ir atrodo, kad blogai darysiu, nes visi galvos, kad tokiu budu tiesiog siekiu sau demesio.
Up !! Kur atrandame laime?
o jei eisi pas psichologa tai butinai reikes visiems pranesti ar kaip cia?
O kam reik visiems pasakotis, kad pas psichologą eini? Koks kieno reikalas.
Nu jo bet zinot kaip su draugem, kur eini dabar ir pns buna klausimai esme kad tevai neleidzia, nes gaila pinigu ir jie mano, kad issipisineju. zodziu gryskim prie temos klausimo- kas jus daro laimingas?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
