P.S pakelkite temą kam ne sunku.

Na, praktiskai visada pažymiai atspindi vis dėlto mokinio pasiruošimą. Būna išimčių, būna kam pasiseka, būna kam nepasiseka, bet dauguma jei mokėsi sudinai tikrai nesoks į aukštus balus iš niekur nieko.

Na aš matomai apie tas išimtis ir kalbėjau… Atrodo tokios plevėsos,niekas nerūpi,o rezultatai ohoho..Tai motyvacija tuo momentu gerokai nukrenta.

Painiojamas charakteris ir IQ.

Ką norite tuom pasakyti?

Įvairiai, dažnai 2-3 h. Išmokti, padaryti pratybas, matematikos labaaai daug užduoda, + matematiką tenka aiškintis pačiai, nes mokytoja neišaiškina išeina 8, galėtų būti geriau, bet man tinka

Aš tokia buvau maždaug, kaip rašėte – “plevėsa su gerais rezultatais”. Praleisdavau laiko prie namų darbų gana mažai. Kažkaip viskas gaudavosi intuityviai. Intuicija – labai man padėjo mokykloje. Kažkaip tiesiog daug ką “žinodavau”, “iš savęs” (?) Gal dar labai padėdavo mano regimoji atmintis, asociatyvinis mąstymas. Dažnai iškildavo vaizdiniai datų arba kažkur kitur matyti dalykai, kuriuos panaudodavau kitose situacijose. Plius loginis mąstymas / gudrumas – testus galima daryti atmetimo būdu (jei manai, kad 2 iš 3ų atsakymų tinka mažiausiai, renkiesi kitą ir pnš). Plius dažnai atsakinėdavau / rašydavau lietuvių rašinius “iš lempos” – filosofuodavau, pervertinėdavau savo mintis įvairiais aspektais. Sakydavau, kaip atrodydavo, bandydavau, nebijojau suklyst. Ir dažniausiai pataikydavau.

Viliuosi,jog neizeidziau su tokiu apibudinimu.. Tiesiog pirma mintis sovusi i galva.

Na as tai esu is tu kur pazymiai nieko neatspindejo. Mokykloj buvau ta, kuri su mokytojais daug gincydavosi, visada pabrezdavo mokytoju klaidas, tai galit numanyt kad nebuvau numyletine butent del tokio charakterio tikrai mazindavo man pazymius. Net pvz po lietuviu egzamino isejus pasitiko aukletoja (lt mokytoja), kuriai papasakojau ka rasiau, tai ispeike ir sake nu duok dieve islaikysi. Spekit kas islaike 2geriausiu rezultatu mokykloj..?

O siaip pamokom laiko isvis neskirdavau. Pasimokydavau pries kontrolinius ir viskas. Arba jei zinodavau kad rinks nd, tada dar padarydavau, nors dazniau per pertrauka nusirasydavau. I modulius net neidavau irgi, tik vienintelis dalykas va kad ejau pas istorijos korepetitoriu, tai tam biski pasiruost reikdavo.

Negaliu pakęst namų darbų darymo, tai beveik visas užduotis stengiuos padaryt kuo greičiau. Bet jei kažkam reikia pasiruošt, pasimokyt, tada jau pasistengiu. Tarkim jei nelabai suprantu matematikos temos, sėdžiu ir bandau įsigilint, jei reik pasiruošt biologijos kontroliniui – sėdu ir mokaus (nu arba kartais bent bandau neužmigt prie knygos ), arba rašant tarkim net ir paprasčiausią lietuvių rašinį galiu laisvai sėdėt kelias valandas. Tiesiog labai atsirenku dalykus, kam skirt laiko ir kam geriau net nešvaistyt. Bet esu mokytojam susidarius labai geros ir pareigingos mokinės įvaizdį, žino jie, kad dirbu gerai, tai ir su pažymiais viskas labai tvarkoj.

Baigiau mokyklą 2015, bet dabar vėl persilaikysiu vbe.. prasėdžiu minimum 5h per dieną,bet vistiek jaučiu,kad negana.

Vienas laabai gerų būdų spręsti egzaminų bei olimpiadų užduotis

Beveik prie pamokų nesėdžiu, ką reikia padaryt, padarau labai greit ir labai nesigilinu, nes dažniausiai viską jau suprantu pamokų metu. Na, o prieš kontrolinius kartais pasimokau, kartais kokias svarbias formules ar sąvokas prieš kontrolinį paraštėj pieštuku užsirašau. O mokausi gana neblogai

Aš taip pat buvau iš tų plevėsų. Bet, kaip kalbėjom su buvusia klasioke, aš iki kokios 7 kl klausydavau per pamokas, dirbdavau ir galbūt tai padėjo pagrindą vyresnėms klasėms. Rytoj kontrolinis? Whatever, geriau dar porą serijų pažiūrėsiu. Namų darbus kaip kuriuos. Nedarydavau, tarkim, fizikos, nes niekada netikrindavo. nu tai nafik? Lietuvių: jeigu reikėdavo raštu, parašydavau kažką per 5 min. Jei žodžiu (tipo pasiruošti atsakyti į klausimus), ar taip “ok, nėra namų darbų iš lietuvių.” Matkę kaip kada, kai darydavom egzaminines užduotis iš tokios knygutės, testą padarydavau, toliau jau ne. Ką visad padarydavau, tai geografiją (kol turėjau tokią).

Per pamokas irgi nekažką teveikdavau. Per chemiją, pvz., aplinkui mane sėdėjo arba B lygio mokiniai, arba tie, kurie žinojo, kad nelaikys. O ir šiaip 90 % klasės buvo padėję ant chemijos, nes prastą mokytoją turėjom, tai buvo niekam neįdomu. Tai galit įsivaizduot, kaip aš ten mokiaus.

Per lietuvių visad piešdavom su klasioke. Tai mokytoja mus vadino darbščiųjų rankų būreliu. Nepaisant to, rašinius rašiau geriausiai klasėj (bet iš egzo negavau daugiausiai….).