Turiu prisipažint, kad tavo klausimas privertė susimąstyti. Deja, turiu pasakyti, kad taip, mes su draugėmis mėgstam pasijuokti iš kitų, ką nors bjauraus apie juos mestelėti. Bet ,m es tą darom tik tada, kai esam garantuotos, kad tas žmogus negirdi (turiu omeny, kad arba darom tai labai pašnabždom, arba kai jau tas žmogus nuėjęs gan toli). taip, žinau, kad tai ne pasiteisinimas ir mūsų elgesys vistiek bjaurus. Pripažįstu. Bet tuo pat metu pradėjau ieškot viso šito “šaknų”- kodėl mes taip darom. Mes taip elgiamės ne tam, kad įskaudint/pašiept kitą žmogų. Tiek aš, tiek mano draugės, draugai esam mieli, pagelbėt pasiruošę žmonės, kurie tikrai suklupusį pakeltų, ištroškusį pagirdytų, ar kaip ten Biblijoje? Mes tą naudojam kaip priemonę socializuotis. Mes tokius dalykus sakom net nebūtinai todėl, kad jie mums pasirodo juokingi. Mes tiesiog taip sutvirtinam tas ribas, esančias tarp mūsų su draugėmis/draugais. Maždaug “čia mes, o čia kiti žmonės”. Kaip atbrėžtumas. Bet pripažįstu, autore, davėt peno apmąstymams ir padėjot suprasti, kur man reikia tobulėti.
