Pažįstamas jausmas .

blemba, atrodo apie save skaitau Nu manau nieko čia nepadarysi. Aš tarkim nebūnu savimi prie žmonių,kurie žinau, kad tikrai nesupras mano nesamonių, nu iškart pastebiu,kad ne mano žmonės.

Jungiuosi prie jusu, as tokia pat

as tai kaip daznai juokauju ir ironija megstu, tai pastebiu, kad daznai manes kai kurios panos nesupranta. pagalvoja, jog rimtai tokia nesamone nuveliu ir ju atsakymai tokie rimti buna. tada tai labai sunervina, nes tikrai aiskiai jauciasi, kad juokais kazka tai pasakiau, bet poto laiko kokia kvailele

Autore,Jus ne viena tokia,aš lygiai taip pat jaučiuosi ) ir nera čia nieko tokio,neverta dėl to pergyventi )

Man taip būna prie žmonių kurių charakterio neparišu ir nesuprantu kaip jie vertina aplinką, dėl to negaliu atsiskleisti, mat nesuprantu koks mano elgesio bruožas gali jiems sukelti kokią nuotaiką, emociją, mintį. Todėl visą laiką tokioje aplinkoje pratyliu ir stebiu žmones kad galėčiau suprasti kas jiems patinka, kas ne, jog neapsikvailinčiau. Paprasčiau iš naujo save susikurti, negu ištrinti iš atminties padarius kažką skuboto ir neadekvataus. Bet jei mažiau rūpėtų kitų žmonių nuomonė, būtų visai kitaip. Bet rūpi.

Stenkis turėt šalia savęs tokių žmonių. Nes kai ilgainiui ims sukti vis ne savi, staiga pastebėsi, kad tu jau senai pamiršai kas yra būti savimi, ir to paprasčiausiai nebemoki, ir tada suprasi, kad štai ir atėjo laikas, kai nebeliko tavyje vidinio vaiko, o tavo pačios vaikai tave, tave, tą nušokusią nuo proto linksmuolę, nenuoramą, prisigalvotoją, vadina nuobodžia.