Apie pora mėnesių bendravom vien tik per facebook’ą, nes jis gyveno kitoj šalį kai tik grįžo į Lietuvą iš kart tą pačią dieną susitikom, iš pat pradžių gal 10 minučių buvo labai nedrąsu, bet vėliau atrodė kad pažįstu jį labai ilgai, tai kas keisčiausia mes visą vakarą ir prastovėjom apsikabinę ir kalbėjom Iki dabar atsimenu tą jausmą…Kai pirmą kart lauki žmogaus ir taip gera buvo, net negaliu apsakyt jeigu rimtai. Kitą dieną irgi iš kart man po pamokų bėgau su juo susitikt kuo greičiau, pravaikščiojom už rankų susikabinę visą vakarą irgi.. ir pradėjom juokaut sako draugaujam, aš tokia joo draugaujam, poto paėjom toliau sako dabar rimtai klausiu, nori būt kartu su manim? aš tokia pasimetus amm mes tik dvi dienas pažįstami realiai sako na jo, bet aš tiesiog noriu, kad būtum mano, nes labai man patikai iš pat pradžių kai susipažinom per internetą ir noriu tave pažint kiekvieną dieną vis labiau. Blemba negaliu kaip miela buvo Aišku sutikau, iki šiol draugaujam. Iš tikrųjų neplanavo likt Lietuvoj jis, porai mėnesių tik atskrides buvo, bet planai pasikeitė!^^ O su buvusiu vaikinu gal pusė metų bendraudavom dieną dienon ir tempė tą pasiūlymą labai ilgai,tai kažkaip keista buvo Aš apskritai nesuprantu kodėl aš viską čia pasakoju kiekvienoj temoj, bet man labai patinka reikšt mintis taip Ačiū kas skaitot
