Mes su būsimu vyru esam vienodo ūgio. Nė karto net minties nekilo nesidėti aukštakulnių kokia proga. su kulnais aš esu visa galva už jį aukštesnė ir nei jis pergyvena, nei aš. Jausmai nuo to nesikeičia, pasitikėjimas irgi.
kas į temą, tai manau, kad ko ne kokie 90% žmonių prieš vestuves pradeda abejoti pasirinkimais gyvenime, tik vieni tai pasako garsiai, o kiti veja tas mintis šalin. ir tai yra visiškai normalu, nes reiškia, kad mąstot, reiškia, kad egzistuojat. Labiau reikėtų nerimauti, jei aklai eitumėte tikslo link apie tai net nesusimąstydama. nebent tikrai 120% jaučiate, kad šito žmogaus visiškai nemylite, tada tikrai nelįskite į visą tą košę, bet kita vertus, tai greičiausiai viso to jaudulio, kraustymosi gyventi kartu pasekmės, nes tai didelis ir atsakingas žingsnis gyvenime. juk visi net ir siekdami savo svajonės, jau prieš ją įgyvendinant bent trumpam stabtelime ir į viską pasižiūrime, ar ne? nes kitaip tai jau yra nebe svajonė, o tik užgaida.
