Susitikom su buvusiu vaikinu po 9 menesiu nebendravimo.Pabuvom, pabendravom, nuvaziavom prie ezero, norejom iki jo nueiti,bet buvo toks didelis vejas,kad apsisuko ir grizom atgal i masina.Tada jis sako: aciu tau uz ekskursija.(Tikra grazi vieta ten buvo,bet nepasiseke parodyt) ir dave bucki tipo padekodamas. Poto uzvede masina ir pabuciavo normaliai.As pasakiau,kad veztu mane namo.Vezdamas namo,jis visa kelia mane vis pabuciuodavo: kai prie raudonos sustojam, kai reik masina praleist ar pan.,vienoj atkarpoj nebuvo daug sviesoforu, tad sustojes I troleibusu aikstele jis vel mane pabuciavo.Parzeves namo,palydejo mane iki pat duru,kiekvienam aukste vis lindo buciuotis, iskele mane I virsu, bijojau,kad neislaikys,nes nebuvo jis zydrunas savickas ir vos atplesiau ji nuo saves, liepiau namo vaziuot.Visas laimingas buvo, neslepe emociju, pirma kart toki ji maciau.Ar tai labia romantiska as nezinau, bet tos jo emocijos man ispudi paliko..
