Kadangi visuotinės moralės normos, suprantu, nėra pakankamas argumentas nesileisti į tokius santykius, pasisakysiu, kuo gali būti blogai asmeniškai merginai. Pvz, aš gyvenime iššūkius mėgstu – man būtų neįdomu leistis į avantiūrą su vedusiu vyresniu vyru be moralės principų, nes a) per paprasta tokį „suvilioti“ (tiksliau, tokių net vilioti nereikia, tik pamok piršteliu); b) po to sąžinė naktimis miegoti neduotų – net ne apie jo žmoną galvojant, o apie save – turbūt pernelyg branginu tėvų įskiepytas ir savo puoselėtas vertybes, kad galėčiau jas dėl kažkokio neaiškaus tipo išduoti.
O dar kodėl ne? Kekšytės etiketė ilgam (nemanykit, kad bendradarbiai durniai ir nieko nesupranta); buvimas antra (tenkintis antrosios pozicija vyro gyvenime – kažkam tai priimtina net jei laikinai?); jausmas, kad kitam tesi tik pasitenkinimo objektas, o ne asmenybė (nes taip ir yra); rizika įsimylėti „ne tą“ arba apsukti galvą „ne tam“ – abu atvejai nieko gero; lytinių ligų rizika (jei Jus be gėdos vilioja, kas ten žino, kiek jo sąraše tokių suviliotų?); darbiniai reikalai gali nukentėti (kas kad trumpam – išeiti reikia oriai, nes niekada nežinai, kada vėl susikirs keliai su darbdaviu ar kolegom); pripažinimas sau, kad esi savo kūno vergė ir neturi valios jo sukontroliuoti (aš asmeniškai norėčiau tikėti, kad išaugau iš to paauglystės audrų amžiaus, kai dėl hormonų užsiblokuoja kritinis mąstymas ir bet kuris bernas, kuris parodo dėmesį, atrodo vertas grieko); na ir dar rasčiau keliolika minusų.
