Sakote, norite pažaboti aistrą? Jos nebūtina žaboti – ją galima nukreipti kitur. Gal Jūsų gyvenimas pernelyg monotoniškas, kad psichika pradėjo reikalauti kažko jaudinančio? Tai yra būdų kaip tą jaudulį susikurti, kad nereikėtų laužyti moralinių įsitikinimų: susirasti naują hobi, susirasti įdomių iššūkių darbe, susikurti anketą pažinčių portale ir eiti į pasimatymus, etc. Bet, sakot, tuo pačiu norisi ir normas patikrinti? Nepiktai klausiu – o ką Jūs veikėte paauglystėje? Nes paauglystė yra tas metas, kai eksperimentuojama su įvairiais vaidmenimis, perstumdomos „normalumo“ ribos ir ieškoma savosios tapatybės, Jūsų amžiuje jau reikėtų gyventi pagal savąjį moralės kodeksą, o ne jį kurti ar perklausti. Gal Jums iš tiesų – pavėluota paauglystė (maišto amžius)? Taip būna, bet tokiu atveju Jums būtų labai pravartus kritiškas žvilgsnis iš šalies.
Ir Jūs darote labai grubią klaidą – Jūs labai racionaliai vertinate situaciją: tik trumpas romanas be pasekmių. Galima būtų tikėtis to, jei Jūs būtumėte st*rva be principų, o jis Jums nieko nereiškiantis vyras. Bet taip nėra. Jūs esate pasimetusi (t.y. emocijų užvaldyta) mergina, kuri bando rasti logišką pasiteisinimą veiksmams, kurie potencialiai jai yra žalingi (iš čia ir Jūsų „motyvai“ – noriu patikrinti moralines normas, niekam nepakenks. Anapus moralės tikrai nėra geriau nei šiapus, patikėkit manim). Jūs jau esate emociškai su juo susijusi („geriausias draugas darbe“) – seksas tik suintensyvins jausmus, tik kuriam iš Jūsų ir į kurią pusę – meilės ar nepasitenkinimo ar kaltės – šito nenuprognozuosi. Todėl tai nebus romanas be pasekmių.
Perfrazuosiu klasiką: jei galite nesivelti, nesivelkit. Jūsų pačios labui.
