Teisiškai reikalinga. Nes ne sutuoktinis kai kurių teisių neturi (pvz. gaut informaciją ligoninėje nelaimės atveju), dėl turto. Taip pat statusas visuomenėje, vaikams šeimoj geriau augti (na bet čia tokie diskutuotini dalykai, nuo žmogaus asmeninio požiūrio priklauso, kam nesvarbu, tai sėkmingai gyvena nesusituokę ir galvos nesuka)

Kaip mano bendradarbė sako – aišku jiem ir taip gerai..pamaitinti, apskalbti, pamyluoti, o realiai labai didelių įsipareigojimų ir neturi – paima susikrauna vieną dieną tašes ir išeina iš nuomojamo buto O šiaip jeigu man pačiai, tai nežinau, santuoka gal kažkoks stabilumas, tas tikrasis gyvenimo pagrindas..bet nepasakyčiau, kad trykštu labai dideliu noru ženintis

Va va, o man kažkaip svarbu ne tik dėl tų teisinių dalykų, nu tiesiog kažkaip toks įsipareigojimas vienas kitam ir labai svarbus žingsnis.. o draugas nelabai mato tam reikalo, tai kažkaip nesmagu :/

man tai vienareiksmiskai reikalinga, savo gyvenima susieji su tuo vieninteliu zmogumi

Man jei antra puse pareikstu kam reikalinga santuoka, jog gerai ir be jos, tai buti paskutinis musu pokalbis. Fui kaip nekenciu vyru kurie isipareigot nenori, ale gerai kad boba salia yra, o net ir zenytis nereik ir taip visko duoda.

Vesadamas moterį vyras parodo, kad jam ji svarbi ir nereikės niekada jokios kitos, o kai neveda, tai vyramas labai patogu, seksas yra, atsakomybės jokios. Tobulas variantas. Mylintis vyras ves savo moterį vien todėl, kad bijos ją prarasti, tai tam tikras meilės įrodymas netgi sakyčiau.

As tik uz santuoka.. Susimetus gyventi yra nesamone.. Gaunasi taip, jog jeigu tau tas zmogus, su kuriuo gyveni nebe patiks gali bet kada iseiti ir ji palikti..Santuoka sujungia du mylincius zmones, kurie nori pasenti, susilaukti vaiku kartu..Na, aisku, kuri laika reikia pagyventi ir nesusituokus, taciau tikrai ne 4 ar 5 metus kaip kaikurie..

Na, man atrodo, kad draugaujant ties kokias 4 ar 5 metais jau turi būti ta riba, kai arba tuokiamasi, arba skiriamasi.. Tai draugas pajuokauja kartais, kad nu va liko dar tiek ir tiek.. Na, tiesa, kartais pagalvoju, kad gal visgi juokauja, nes kažkada buvo pasakęs, kad su tokiu elgesiu mano, kaip dabar, tai vest kad ir dabar galėtų, bet čia tik vienąkart taip pasakė, tai taip ir nesupratau..

pagal kai kurias tie santuokos saitai amžini – uždėjus anspaudą nebegalima nei išeit, nei išsiskirt susirašymas kaip koks vyro išlaikymo šalia savęs garantas šiaip vienareikšmiškai pritariu @etru komentarui, ji pasakė visą esmę

Tingiu išsiplėst kodėl aš taip manau, bet man-nereikalinga.

oi nepabandęs nesužinosi,tai mokykla sustiprinta,nelabai gali trenkęs duris išeiti,nes jauti įsipareigojimus tai kažkas daugiau,,,tai reikia isbandytiiii,,,ir tai veza

As esu santuokoje, bet nepasakyciau, kad jau toks gyvybiskai reikalingas dalykas. Galbut toms moterims, kurios neturi darbo, savo pajamu ir yra vyro islaikomos reikalinga, Iki santuokos gyvenome siaip, nesusituoke, nepasakyciau, kad po santuokos pasijutau ypatingai. Cia gal labia individualu. Jei tavo zmogus, jis bus tavo ir su santuoka ir be. O jei ne tavo, ai ir santuoka nepades.

Asmeniskai man, gyvenimas kartu, tai jau labai rimtas isipareigojimas kitams zmogui. Nes su bet kuo gi negyveni, nekuri buities ir bendro gyvenimo.

Kitas dalykas vaikai, galvoju, nebent del ju…

Man santuoka svarbiausia tuo, kad parodo žmogaus įsipareigojimą būti su tavim visą gyvenimą, t.y., labai stengtis dėl santykių, juos kurti, puoselėti, spręsti iškilusias problemas, džiaugtis kartu (visai kaip bažnytinėj priesaikoj ir sako), nes kitu atveju, galima labai lengvai atsidalint skudurus, apsisukt ant kulno ir išeit pirmiem vargams atėjus. Iš esmės, tai priklauso nuo vidinių įsitikinimų ir požiūrio. Mūsų su vyru požiūriai šiuo klausimu sutapo

Jei vyras nenori santuokos – vienareiksmiskai nemyli, ar bent jau nera tikras, ar jis nori sieti SAVO ateiti ir GYVENIMA su ta moterimi. Patikrinta ir patvirtinta. Moterys, sakancios, kad NENORI santuokos – meluoja pacios sau. Galima diskutuoti apie santuokos svente ( baliu ) kuri, tikrai nera reikalinga, bet pati santuoka yra sventas dalykas, VISOSE religijose.

Na,aš savo kelyje nesutikau nė vieno norinčio gyventi santuokoj Visiems ir taip gerai ,o kam Saviškį prieverčiau kai pilvas jau “ant nosies” buvo,na ir nenumirė gi,babar jau 15 metai