Gražiausia, negražiausia Tai nesvarbu Svarbu, kad jis taip sakytų ir niekaip neduotų suprasti, kad yra kitaip O kad jam graži kokia nors Zeta – Jones, tai gerai, tegu sau žiūri, juk leidžiu Svarbu, kad man nerodo kaip sektino pavyzdžio ir nesiseilėja akivaizdžiai, ir į kitas gatvėj neatsisukinėja
Man regis, čia pirmiausia ne meilės, ne skonio, o mandagumo reikalas
O paskui – meilės. Juk pasižiūrėkit, mamos. Ar kuriai nors jūsų nuosava mama negraži? Svetimas pasižiūri – senos tarkos suiraukšlėję be skonio ir su šaknim ataugusiom. O savos gi visai ne tokios
Arba vaikai mūsų kokie mums gražūs? Kokie dar gražesni
Arba katinai.
Tai gal ir su žmonom tas pats
