Man vienai?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Susimąsčiau pastaruoju metu, kad iš vis neturiu draugų. Turiu kelis žmones, su kuriais pabendraujam ir panašiai, bet net nežinau ar galėčiau vadinti juos draugais. Kai pagalvoju, prieš kokius penkerius metus į gimtadienius rinkdavosi tikrai nemažai, o dabar stebuklas jeigu nors vienas žmogus pasveikina. Visiškai nesuprantu kas įvyko, bet visi draugai išsiskirstė. Dabar taip liūdna, kad niekur nebeišeinu (nesu ta, kuri mėgsta išeiti viena) . Atrodo bandau pažindintis su visais internetinėj erdvėj (realybėje esu per draug drovi), pabendraujam, bet tas bendravimas šast ir nutrūksta. Jau galvą galėčiau nusikirt iš tokio nūdnumo ir to, kad neturiu draugų (daugiau esu kompanijos žmogus). Gal kam nors irgi taip? Padiskutuojam, merginos
Na aš kelios dienos atgal netekau vaikino, geriausio draugo ir geriausios draugės, bent jau tokiais juos laikiau. Nors pažįstamų turiu nemažai, vis tiek kažkaip ne tas su jais leisti laiką kaip su tais anksčiau paminėtais žmonėmis. Dabar nebeturiu nei su kuo normaliai pasikalbėti, nei kavos išgerti. Tai visur viena, viena… kaip katinas, kuris mėgo vaikščioti vienas.
Suprantu jus. Pati dabar internete praleidžiu daugiau laiko nei lauke. Gerai, kad nors šunį namie turiu, nes tyla išvestų iš proto. Ta vienatvė, ak
Užuojauta, viskas bus gerai!
Tą patį galiu pasakyti ir jums.
Man irgi labai panasiai..atrodo anksciau prisiminus tiek draugiu buvo, namie retas svecias budavau, o dabar nei zinau ka veikt nei ka, yra kelios drauges, bet tikrai nepalyginsi su tuo kas anksciau buvo..gal uzaugom, draugyste irgi pasikeite
Aš irgi pastaruoju metu jaučiuosi vieniša. Geriausios draugės (3 tokias turiu pačiausias) baigė studijas, visos įsidarbino, pora iš jų susirado vaikinus. Aš dar studijuoju. Labai keista, kai gyvenam nebe tais pačiais įvykiais, kaip visada būdavo, o ir bendri hobiai nutrūko šiais metais visiškai… Pasiilgstu laiko su jom, kalbu ne šiaip apie susitikimą į mėnesį kartą :/ Liūdna, nors suprantu, kad kiekviena turim savo ritmą ir ilgainiui gal net visai retai susimatysim, kaip jau nutinka atsiradus antroms pusėms… Tik nesinori ateity tapti ta surūgėle vieniše, kuriai tik darbas, namai ir tušti plepalai su pažįstamais :/
Gal ir orai kai dabar silteja prisideda prie visko, atrodo nebesinori namie sedet, o su kazkuo i gamta iseit
Tikrai taip
bet žinokit tai yra normalu žmonės keičiasi, gyvenimas juda pirmyn, atsiranda universitete draugų, tada darbe, draugų draugai ir atsiranda naujieji geriausi draugai! Bendraukit, komunikuokit ir pasitikėkit žmonėmis
prisidedu prie vienisiu liudna ypac, kai orai geri kai lyja ad salta, dar dzin, tada dauguma namie sedi
va va..orai atsilo ir liudna pasidare vienai
varykit su riedučiais, tikrai susirasit bendraminčių vienišių išsitempkit kur nors tėvus, brolius, pusbrolius
Gal yra kaunieciu liudinciu? parasykit
Ačiū už pozityvą Gal tiesiog toks laikotarpis dar prisidėjo prie bendros nuotaikos, kai reikia rašyti bakalaurą, gan nemažai tupėti namuose. Truputį stogą rauna
Man tas pats…
As irgi. Darbas namai. Bendradarbius ir seimos narius laikau draugais. Daugiau nieko neturiu.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
