Iš paauglystės linksmesnių variantų… Aišku, mes draugavome tik telefonu, bet turbūt prisiminsiu visą gyvenima du jo išminties perlus:
1. Rašė, kad dėl manęs žudosi. Tikrąja ta žodžio prasme pasakojo, jog prapjovus venas fontanai trykšta. sumąsčiau jį tokiu atveju patikrinti, paprašiau draugės, kad jam parašytų su klausimu, ką jis veikia. Toliau sekė toks dialogas:
Draugė: Ką veiki?
Jis: Ai, trūliku važiuoju, ką tu?
Draugė: Bet X (mano vardas) sakei, jog žudaisi).
Jis: Tai taip, bet prapjovus venas noriu namie mirt. Negi dabar sustabdysiu kraujavimą.
Draugė: Tai išlipk iš troleibuso, kokį trauklapį užsidėk.
Jis: Velniop, X manęs vistiek nemyli.
2. Iš to skausmo, kad mūsų telefoninė draugystė eina šuniui ant uodegos, jis susirado kitą. Kurį laiką jį ignoravau, tačiau jis vistiek parašydavo norėdamas pasipasakot, kaip puikiai klojasi jų meilės reikaliukai. Galiausiai ir jų meilė nenusisekė, tai vieną naktį gavau sms su jos numeriu ir prierašu: “platinkit jos numerį kam tik norit. Tai skausmo numeris, ate.”
Ot, va tokios paauglystės dramos
