Ats:Vienisa iki skausmo

(anonimas) (archyvas)

As paslapcia vis galvoju, kad esu negrazi, nors niekam to nesakau, keliu sau vis didesnius reikalavimus, ismokau darytis makiaza, kartais neleidziu sau valgyt, kad dar labiau sublogciau, apsipirkt einu su drauge, kuri dirba stiliste. Bet problema vis dar yra, bet as nebezinau, kur ji galetu buti.

Del pozityvo, visada stengiuosi buti linksma, ikvept save ir aplinkinius, neniurnet, nebambet ir nesiskust. As tikiu, kad gyvenimas grazus, tik siandien pabudaus jau nuo fizinio skausmo supratau, kad kazkoks truputi aptemes.