(nežinomas) (archyvas)
Taip, žaidė, iš pradžių po kelias valandas, po to visu likusiu laisvu laiku, po to metė darbą, nes trukdė žaidimams, po to žaisdavo po 20 val. per parą, nesiprausė, nemiegojo, tik žaidė. Į nieką nereagavo, pakriko nervai visiškai, užeidavo kažkokios psichozės, prarado realybės jausmą, tai truko 2 metus. Dabar vyro neturiu. Ir žinot, kad baisiausia tokioj situacijoj? Kai žmogus pats nesuvokia , o kai sakai, kad tai jau yra problema – aplinka iš tavęs padaro durną, tipo: kas tau čia negerai, taigi va – negeria, pas mergas neina, visada namie… Tai yra tokia pat priklausomybė kaip ir kitos ir nežinai, kur yra ta riba, kur tik pasižaidimai, o kur jau manija.
