Kas cia per baisus daiktas?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Skaiciau viena tema, ir atkreipiau demesi i tai, kad slyksciai besielgiantis zmogus (14m.) kone kiekvienam komentare yra uzstojamas ir pateisinamas tuo, kad jam dabar paauglyste. Tema istryne, o man klausimas liko.
Bet is kur jus visos traukiat tas pasakas apie SUNKIA paauglyste? Ta prasme, tau suejo kazkiek metu, tau pasake, kad nuo tiek metu esi paauglys, ir p*st pradedi nesiorientuot, nei kur tulikas, nei kaip su vyresniais (ir tevais) sneket, turi kuo pateisint bet kokius savo issidirbinejimus, nes gi tu paauglys, nuskriaustas gyvenimo ir dievo, kad tau dave isgyventi toki baisu dalyka, taigi PAAUGLYSTE. Uz kiekviena tavo prisidirbta sh tau turi tevai glostyt galvele, nes taigi tu cia ne kaltas, tu auka, o kalta paauglyste.. paauglyste prim**o, paauglyste pasiunte teva, paauglyste prisigere, prisidare vaiku..
Kas ta paauglyste? Kokiais metais jin atsiranda? Gal man dar tik bus? Nu nes jau 30, bet dar savo aplinkoj nesu susidurus…
(Y)
Forumo tema perkelta iš “N-18”
Man irgi kosmosas, nes niekuomet nebuvau sunki paauglė – nei jaučiau norą maištauti, nei nuotaikos keisdavosi, nei dar kažkas. Na, gal buvo šiek tiek sunkiau, mat paauglystė tai toks amžius, kai atsiranda šioks toks suvokimas apie gyvenimą, savarankiškumo siekimas, o vis tiek esi priklausomas nuo tėvų taip ir atsiranda trintis.
Norėčiau sakyti, kad nesąmonė tas nuolaidžiavimas ir t.t., bet pati turiu puskę, kuri paauglystėj buvo nepakenčiama. Nueina miegoti geros nuotaikos, pabunda surūgusi ir vaikšto tokia visą dieną. Ir nesuprasi, kas užėjo. Dabar taip nebedaro. Tai net nežinau, ar galiu teigti, kad paauglystė neturi jokios reikšmės. Manau, kad bet kuriuo atveju svarbu nuoširdus ir šiltas bendravimas, o pykčiai ir kontroliavimai prie gero nepriveda, tai gal irgi skaitausi prie tų “galvos glostytojų”
Taip, teisingai sakote, pykciai prie gero nepriveda. Tuomet ir kyla klausimas – ko jin vaiksto nuo ryto uzsiraukus?
čia apie tą kur į lėkštę sysioja?
Pati esu paaugle ir skaiciau ta tema man sunku suvokt kaip imanoma pridaryt savo kambaryje i savo lekste uzuot ejus i tualeta. cia virsune jau. Psichiatra tokiai kviesciau.
Pabandykit isivaizduot kaip mamai reikia gyvent kai dukra sitaip maistauja? baisu..
Nu bet ka reiskia “maistauja”? Ne maistauja, o darosi geda ir gadinasi gyvenima sau ir tevams.
Gal traumuotu paaugliu tampama tada, kai visa gyvenima bunant nulaizytu numyluotu vaikeliu, viena diena, kai tu kazkur 14kos, mama papraso PACIAM (isivaizduojat??) issikuopt po savo s**na? Arba isnest siuksles, isplaut indus (nu kaip nekelsi maisto, kai kazkokia moteris, iki siol buvusi tarnaite, driso paprasyt jai paciai kazka padet..)
Kaaaa??????????? papasakokit plačiau, kas ten buvo?
O man paauglystė buvo pats nuostabiausias gyvenimo tarpsnis taip, su tėvais pykausi daugiausiai tuo laiku, bet tik dėl aprangos. Tačiau pagarba ir pagalba visuomet buvo.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
