Krepšinis 2015 AČIŪ rinktinei!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Žinau, jog yra tema apie krepšinį, bet ji praėjusių metų ir šiemet vos gyva. Nesuprantu, kur Vinted diskusijos apie krepšinį! Nejau prasidės tik tada, kai jau medaliai šviesis? Kviečiu diskutuoti ir sirgti jau dabar pati, ir labai tikiuosi, jog Vinted yra TIKRŲ krepšinio fanių, o ne tik tokių, kurios skanduoja “mes laimėjom”, kai viskas jau pasiekta aš pati šiek tiek pamišus dėl krepšinio per amžius
Nostalgijai įžiebti, dar keletas filmukų:
Ir kaip gali nemylėti šito žaidimo?
O man pačiai kažkodėl neramu dėl likusių grupės rungtynių, kad nebūtų komanda psichologiškai nukentėjusi po to nesąmoningo pralaimėjimo Belgijai
P.S. DĖMESIO, nieko nesuprantančios apie krepšinį, bet mėgstančios pastumti temoje nepageidaujamos.
Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.
<div
Oj myliu krepšinį ! Gaila, Valančiūnas nežais šiandien, bet iš kitos pusės žiūrėsim kaip be jo žaidimas eisis
aš irgi sergu už Lietuvą mane irgi neramina ir šiandienos rungtynės, tikėkimės kad berniukai nebus praradę pasitikėjimo savimi
Iš tiesų, ne Valančiūno nebuvimas labiausiai neramina, o psichologinis pasiruošimas. Šiais laikais toks krepšinis, jog vienas rungtynes bet kas prieš bet ką gali laimėti.
Neramina, jog lietuviai labai nepataiko iš toli, o snaiperių komandos visada gali palaužti, jei sekasi
mane labai neramina, kad siemet komanda neturi gero psichologinio lyderio, kokiu buvo Kleiza ar Saras..
gal kas žinot kur galima žiūrėt Vilniuj krepšinį šiandien, kad geras ekranas būtų ir šiaip faina vieta?
Tas irgi tiesa. Nėra žmogaus, kuris lemiamą minutę gali šaltais nervais iššaut, net jei visas rungtynes grybą pjovė. Nors yra patyrusių vilkų, kurie sunkiu metu irgi gali traukti
manau labiausiai jis pyksta pats ant saves Svarbu, kad pasitikejimo savimi neprarastu..
manau, šiandien estus įveiksim, vis tik tai nėra tokia komanda kaip serbai ar prancūzai
Mylėsim mylėsim
pajėgumo prasme tai estus galima į miltus sumalti, bet yra dar psichologija ir sėkmė
Trūksta brolių, trūksta tų draugų ir atmosferos. Gerai sakė, kad šaras, kleiza buvo ,,užvedėjai” to viso noro, ryžto. Kas liko dabar? Konkurencija, baimė suklysti ( o ir blogai pakalbėčiau apie sirgalius), naujokų pirmi žingsniai. Įstrigę visam gyvenimui liko vieno iš brolių (taip taip neatskiriu ) žodžiai :
Žurnalistas: Amerikiečius galima nugalėt?
Brolis: Tai aišku galima.Tai ką jie kitokie žmonės negu mes? VISUS GALIMA. Biški sekmės, biški agresyvumo ir viskas bus gerai. SVARBU TIKĖKIT JŪS, tai aišku jeigu niekas netikės tai kaip mes laimėsim. Mes turime jaust pasitikėjimą iš jūsų. DAVAI CHEBRA
Esam unikalūs, vieninteliai tokie pasauly, kiti mums tik pavydi tokio rinktinės palaikymo, ko jūs taip pykstat po pirmos nesėkmės, vyrams tas vienas laisvadienis buvo kaip psichologinės laidotuvės. TIKIU.
,,Bet geriau negyvent negu visai netikėt, nuneleidžiam galvos, net jeigu mums nesiseka, 9 kartus iš eilės, ir mes ne iš tų, kur pralaimim dar nenugalėti”;)
na ryžto ir užsivedimo yra ir dabar – Mačiulis, Jankūnas, Seibutis niekada nepasiduodantys
Man asmeniškai pati fantastiškiauskia buvo 2010 m. rinktinė, kuria beveik niekas netikėjo. Be žvaigždžių (apart Kleizos), po fiasko Lenkijoje, nusipirkusi vietą čempionate, į baisias duobes krentanti rungtynių pradžiose, bet tai buvo 12 kovotojų pajutę žaidimą šlavė visus na išskyrus JAV
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
