Jei pagal jūsų antrą pusę santuoka tai tik formalumas, dėl kitų, parodyti santykių statusą, vadinasi daugiau tai nieko nepasikeistų, anot jo, tai kodėl tada nesusituokti? O gal jisai visgi galvoja, kad santuoka gali kažką pakeisti kardinaliai, tik jums to neišsako… Asmeniškai man tai buvo visada labai svarbu, visada žinojau, kad pirmiausia turi būti santuoka, o tik po to vaikai, ir kad stengsiuosi, kad taip būtų mano gyvenime, o ne atvirkščiai. Mano jau dabartinis vyras, mano laimei, irgi turėjo tokią pačią nuostatą, nes abu buvome iš tokių pat tradicinių šeimų. O gyvenimas susimetus yra iš dalies patogus tai pusei, kuri nenori santuokos – bet kada galima lengviausi keliu viską mesti ir pasitraukti. Anot manęs, santuoka yra parodymas kad žmonės rimtai žiūri vienas į kitą, žengia žingsnį kaip viena šeima dėl to, kad ateityje norės vaikų ir nori, kad jie gimtų šeimoje. Man ilgalaikis sugyventinės statusas reikštų, kad aš esu negerbiama ir į mane nežiūrima rimtai – sumesti skudurus galima juk su bet kuria
(nežinomas) (archyvas)
